LENKIJOS LIETUVIŲ ETNINĖS KULTŪROS DRAUGIJOS VEIKLA

Etninės kultūros draugija įsikūrė 1997 metais. Tai buvo poreikis apjungti visas pavienių žmonių veiklas vykdomas etnokultūros srityje. Per tą laiką draugija įvykdė daugelį veiklų puoselėjant lietuvškas tradicijas, gaivinant papročius, ruošiast kalendorines šventes. Per tą laiką draugija įsigijo viešosios organizacijos statusą leidžiantį priimti 1 % pajamų mokesčio. Norėdama savo draugijos veiklą dar labiau pagyvinti, valdyba ryžosi rašyti projektą į Europos Sąjungos mažųjų projektų fondą. Svarbiausi projekto „Kalbos ir etnokultūros paveldo aktualizavimas Lietuvos-Lenkijos pasienio regione“ vykdomo karu su Sūduvos kultūros fondu tai tautinių drabužių papildymas draugijos folkloro ansambliams ir knygos „Juosta žmogaus gyvenime“ leidyba.

ANSAMBLIAI globojami draugijos

GIMTINĖ - įkurta 1988 m. (mokytoja Aldona Vicekauskienė). Nuo 2007 m. ansamblio muzikinis vadovas - Angelė Babkauskienė iš Sangrūdos. Ansamblis dalyvauja visuose draugijos organizuojamuose renginiuose, įvairiuose folkloro festivaliuose Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Karaliaučiaus srityje ir kitur. 2010 m. kartu su draugijos apeigine grupe tapo apeiginių teatrų festivalio laureatu Lenkijoje.

ŠALCINUKAS - savo ištakomis siekia 1992 m. kada mokytoja Aldona Vaicekauskienė Punsko pagrindineje mokyklose įkūrė folklorinę grupę, o 2006 m. ją atgaivino. Tai folklorinio šokio grupė kuriai šiuo metu vadovauja mokytoja Edita Balkevičienė. Šokiams groja vaikų folklorinė kapela „Šalcinukas“ su vadove Angele Bapkauskiene.

ALNA - susikūrė 1996 m. Batvinskų šeimos folklorinės grupės pagrindu. Ansamblyje dalyvauja Punsko ir Seinų krašto jaunimas ir jaunos šeimos. Ansamblis dainuoja, groja ir šoka įvairiuose renginiuose. Turi sukūrę keletą meninių programų. 1998 m. laimėjo dovaną Pro Publico Bono.

KAIMO MUZIKANTAI - taip pasivadino armonikierių grupė, (Sigitas Šliaužys, Jonas Balkus, Jurgis Vaicekauskas) kurie kartu pradėjo groti tik 2009 m., vėlų rudenį. Spėjo jau pasirodyti televizijos laidoje „Gero ūpo“ ir daugelyje kitų renginių. Lenkijoje ir Lietuvoje.

KALENDORINĖS ŠVENTĖS

  • UŽGAVĖNĖS ruošiamos kartu su liaudies kultūros centru Punske
  • ATVELYKIS — lalavimo, margučių ridenimo ir kiti papročiai susiję su Velykomis
  • RASOS ŠVENTĖ — apeiginė programa su jotvingių laikus menančiomis tradicijomis
  • ONINĖS — rugių prakirtos ir pirmoji metų duona
  • DUONOS IR MEDAUS ŠVENTĖ — pasiruosišimas Žolinėms (karu su „Šilainės“ šeimininku)
  • ŽOLINĖS — visų folkloro ansamblių ir valdybos dalyvavimas procesijoje ir apeiginėje programoje su vainikais ir rugiapjūtės programa
  • TARPTAUTINIS LIETUVIŲ FOLKLORO FESTIVALIS — ŽOLINĖS PUNSKE (Rugiapjūtės pabaigtuvės)
  • BALTŲ VIENYBĖS DIENA KLEVŲ PILIAKALNYJE
  • RUDENĖLIO ŠVENTĖ — „Nuo grūdelio iki stalo“

TAUTODAILĖ

TARPTAUTINIS VELYKŲ APEIGINIO MENO KONKURSAS (margučiai, verbos, karpiniai, sodai, juostos popierinės gėlės). Pateiktų eksponatų parodos atidarymas vyksta per Atvelykį.

PARODOS, SEMINARAI

Valdybos pastangomis organizuojamos tautodailės parodos. Punsko muziejuje „Senoji klebonija“. Punsko lietuvių liaudies kultūros centre. Muziejiniai eksponatai ir šiuolaikinės tautodailės darbai buvo ekspomuojami įvairiomis progomis Vilniuje, Kaune, Tauragėje, Vengoževe ir kitur. Draugijos nariai dalyvauja įvairiose mokslinėse konferencijose, patys organizuoja konferencijas ir veda tautodailės seminarus.

LENKIJOS LIETUVIŲ ETNINĖS KULTŪROS DRAUGIJA

Draugija įsikūrė 1997 m. Puoselėja lietuvių tradicinę kultūrą ir Lenkijos-Lietuvos pasienyje gyvenančių lietuvių kultūrą.

LLEKD-os sritys

  • Muziejus „Senoji klebonija“
  • Folkloro ansambliai: „Gimtinė“, „Alna“, „Šalcinukas“.
  • Kalendorinės šventės: Užgavėnės, turistinio sezono atidarymas, Rasos šventė, Oninės, Medaus ir pieno šventė, Žolinės, turistinio sezono uždarymas, Baltų vienybės diena.
  • Tautodailė

LEIDYBA

Dar prieš įsikuriant draugijai Aldonos Vaicekauskienės pastangomis buvo renkama folklorinė medžiaga, atliekami „Gimtinės“ ansamblio ir pavienių dainininkų bei muzikantų įrašai Vilniaus plokštelių studijoje, Varšuvos ir Balstogės radijuje bei televizijoje.

Surinkta medžiaga buvo naudojama folkloro ansamblių repertuaro papildymui, meninių programų kūrimui bei knygoms apie vestuves — A. Vaicekauskienė „Punsko-Seinų krašto vestuvių papročiai“, A. Veverskytė, A. Vaicekauskienė — „Punsko-Seinų krašto vestuvinės dainos.

Išleistos audio kasetės ir kompaktiniai diskai

  • „Šalcinėlis“ – 1996 m.
  • „Gimtinė dainuoja“ – 1998 m.
  • „Mergelė burnelę prausė“ („Alnos“ ansamblio dainos ir muzika) – 2001 m.

Atspausdinta medžiagos

  • bukletas „Alna“ – 2001 m.
  • bukletas „Gimtinė“ – 2003 m.
  • knyga „Velykų papročiai ir tradicijos“ – konferencijos medžiagos ir parodos katalogas, Punskas 2005 m.
  • A. Vaicekauskienė – „Tradiciniai audiniai“ (parodos katalogas)
  • A. Vaicekauskienė – „Velykų papročiai ir tradicijos vaikams“, Punskas 2006 m.
  • knyga A. Vaicekauskienė „Gimtines dainos ir žmonės“ – 2008 m.

Palydėjus senuosius metus

Nulydėjome į praeitį dar vienus metus. Kokie jie buvo Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos nariams? Ką naujo įnešė į draugijos ir viso krašto gyvenimą? Ar buvo jie sėkmingi? Į šiuos ir kitus klausimus pasistengsiu atsakyti apžvalginiame straipsnelyje. Kadangi „Aušros“ puslapiuose daug rašyta apie draugijos veiklą, tai pasistengsiu kalbėti apie tuos veiksmus, kurie mažiau buvo paminėti.

Tarp svarbiausių darbų reikėtų išvardyti draugijos projekto rengimą euroregionui ir pradėtą jo vykdymą. Tai didžiulis iššūkis draugijai, kuri turi rasti šaltinius, iš kur galima pasiskolinti be palūkanų pinigų, nes palūkanos nekvalifikuojamos kaip grąžinamos, pirma išleisti pinigus ir tik pateikus ataskaitą jie bus grąžinti. Ačiū tiems žmonėms, kurie paskolino. Ieškome kitų šaltinių. Šia proga noriu padėkoti visiems, kurie pervedėte draugijai 1 proc. pajamų mokesčio (2009 m.). Įvairaus dydžio buvo tas įnašas, tačiau svarbi visų jūsų ne tik finansinė, bet kartu ir moralinė parama. Ačiū visų pirma Petrui Černeliui iš Žagarių, kurio parama buvo didžiausia ir žymiai prisidėjo prie sumos, reikalingos savam projekto indėliui. Projekto dėka įvyko renginių ciklas „Kalba duonelė“, dalyvauta viktorinoje Jablonskio 150-ųjų gimimo ir 80-ųjų mirties metinių proga „Pasakykim savo kraštui MYLIU!“. Buvo parengtos ir pristatytos Marijampolėje bei Punske nuotraukos etnokultūros tema. Surengta didelė juostų paroda Lietuvių liaudies kultūros centre (LLKC). Planuojama įsigyti tautinių drabužių, išleisti albumą „Juosta žmogaus gyvenime“, kalendorių ir kitų smulkesnių dalykų.

Kitas labai svarbus įvykis – tai naujos muzikuojančios grupės įsikūrimas. Trys armonikininkai, iki šiol griežę daugiau sau ir artimiesiems, priėmė iššūkį susiburti ir groti kartu. Per labai trumpą laiką taip darniai susigrojo, kad po kelių mėnesių ryžosi dalyvauti „Gero ūpo!“ laidoje. Savo blizgančiomis armonikomis nustebino vedėjus ir žiūrovus, susirinkusius prie ekranų.

2010 metų svarbiausi renginiai:

  1. Sausio 6 d. – išplėstinis draugijos valdybos posėdis; aptariamas veiklos planas, sveikiname jubiliatus: Joną Balkų su 80-uoju ir Nijolę Balčiūnienę su 60-uoju gimtadieniu.
  2. Vasario 13 d. – Užgavėnėse prie LLKC Punske dalyvauja „Šalcinukas“, „Alna“, „Gimtinė“.
  3. Vasario 14 d. – „Gimtinė“ ir „Alna“ dalyvauja Vasario 16-osios minėjime LKN Punske.
  4. Vasario 13 d. – „Gimtinės“ ansamblis ir draugijos apeiginė grupė dalyvauja Palenkės vaivadijos liaudies teatrų apžvalgoje ir laimi I vietą su „Rugiapjūtės pabaigtuvių“ programa.
  5. Balandžio 9 d. – naujai susibūrusi armonikininkų grupė dalyvauja Lietuvos televizijos laidoje „Gero ūpo!“ ir susilaukia gero laidos vedėjų ir žiūrovų įvertinimo.
  6. Gegužės 22 d. – „Gimtinė“ kartu su armonikininkais ir „Šalcinuko“ kapela dalyvauja Tarptautiniame folkloro festivalyje „Atataria lamzdžiai“ Kaune.
  7. Gegužės 2 d. – „Alnos“ kapela ir „Kaimo muzikantai“ dalyvauja kapelų varžytuvėse – renginyje, pavadintame „Ridzevo gegužinė“, Rytprūsiuose prie Negotino ežero. „Alna“ grįžta laimėjusi I vietą, o muzikantai – III vietą.
  8. Balandžio 25 d. – Velykinio apeiginio meno parodos atidarymas ir konkurso rezultatų paskelbimas. Meno programoje dalyvauja „Šalcinukas“ ir „Gimtinė“. Vaikai ridena margučius ir pasakoja apie Velykas, o „Gimtinės“ vyrai prie susirinkusių šventės dalyvių ateina su lalavimo apeigomis.
  9. Birželio 25 d. – kartu su LLKC Punske organizuojama Rasos šventė prie Seivio ežero Šilainėje. Dalyvauja „Gimtinė“, „Šalcinukas“, Vytauto Didžiojo universiteto folkloro ansamblis „Linago“ iš Kauno, mokiniai iš Seinų „Žiburio“, Navinykų mokyklos, jaunimas iš Sangrūdos, Tėviškės namų. Renginys vyksta pagal nusistovėjusį scenarijų. Šventės prasmę labiausiai pajaučia mažiausieji, prie kupolės mėtydami vainikėlius ir besiklausydami burtininkių pasakojimų. Šventės nuotaika ir vienybės dvasia labiausiai pajuntama prie aukuro, kur kiekvienas gali įmesti žiupsnelį gintaro ir išsakyti savo linkėjimus.
  10. Liepos 27 d. – pirmą kartą suorganizuojamas renginys „Ona – duonos ponia“ Šilainėje. Jo metu kertami rugiai, kepama duona, sveikinamos Onos, vaišinamasi šviežiai iškepta duona. Renginio vedėjai – „Gimtinės“ ansambliečiai. Jie kerta rugius, mala grūdus, sveikina Onas, bet duoną kepa jau „tikroji gaspadinė“.
  11. Rugpjūčio 21 d. – dalis valdybos narių dalyvauja įspūdingame spektaklyje kartu su profesionaliais aktoriais, kuris vyksta gamtoje pas profesorių Strumilą (Strumiłło).
  12. Rugpjūčio 14 d. – pasiruošimas Žolinėms, arba Duonos, medaus ir pieno šventė Šilainėje. Dalyvauja „Gimtinė“ su rugiapjūtės pabaigtuvių vainiku, oracija, rugiapjūtės dainomis, Žolinių vainiku.
  13. Rugpjūčio 15 d. – Tarptautinis etninių žemių lietuvių folkloro festivalis „Rugiapjūtės pabaigtuvės“. Dalyvauja „Gimtinė“, „Alna“, „Šalcinukas“, „Kaimo muzikantai“, Karaliaučiaus atlikėjai, „Laukys“ iš Vilniaus, Kirdų šeimos kapela iš Vilniaus, „Levandra“ iš Punios. Festivalio leitmotyvas – rugiapjūtės pabaigtuvės. Į sceną visi ansambliai eina su pabaigtuvių vainikais ir atitinkamomis dainomis. Rugpjūčio 14-15 dienomis vyksta tautodailės mugė, prie kurios organizavimo prisideda ir draugijos nariai.
  14. Rugpjūčio 27 d. – Simno kultūros centro filiale Luksnėnuose vyksta 37-oji Dzūkijos kaimo muzikantų šventė-varžytuvės. Dėl šauniausiųjų titulų varžosi pavieniai kaimo muzikantai, dainininkai, pasakotojai, kapelos bei ansambliai iš Simno kultūros centro, Druskininkų, Varėnos rajonų ir Lenkijos. Pastariesiems atstovavo LLEKD ansambliai. Tai „Alnos“ kapela ir „Kaimo muzikantai“ bei dainininkė Alicija Malinauskaitė. Ji ir pradėjo varžytuves dėl šauniausio dainininko vardo, žavėdama visus nuostabiu balso skambėjimu. Pavienių kaimo muzikantų varžytuvėse dalyvavo 12 atlikėjų. Tarp jų buvo ir Jonas Balkus, Sigitas Šliaužys, Jurgis Vaicekauskas, Alicija Malinauskaitė. Kapelų varžytuvėse pasirodė folkloro ansamblis „Alna“. Jam ir atiteko šauniausio ansamblio vardas.
  15. Rugsėjo 19 d. – „Nuo grūdelio iki stalo“ – renginys iš ciklo „Kalba duonelė“. Dalyvauja „Gimtinė“, „Šalcinuko“ kapela, „Klumpiukai“. Renginio metu kuliami rugiai, malama rankinėmis girnomis, kepama duona, mušamas sviestas ir pasakojama apie papročius, susijusius su duona, menamos mįslės, sakomos patarlės ir vaišinamasi šviežiai iškepta duona.
  16. Rugsėjo 25 d. – Tarptautinė baltų genčių vienybės diena „Žalgirio dvasia“ Klevų piliakalnyje. Programoje: spektaklis „Žalgirio dvasia“ (rež. R. Burdinaitė), G. Marcinkevičiaus monografijos „Klevai“ pristatymas, dr. A. Matulevičiaus pasakojimas apie Žalgirio mūšio aplinkybes, N. Balčiūnienės pasakojimas apie lietuvių kovas už laisvę ir svarbiausius įvykius, karinės ir istorinės dainos, atliekamos Kauno folkloro ansamblio „Liktužė“ (vad. J. Svidinskienė), Karaliaučiaus „Penki vaikee“ (vad. A. Karmilavičius), Stalupėnų lietuvių ansamblio „Žiedas“ (vad. J. Daukšys), Punsko folkloro ansamblio „Gimtinė“ (vad. A. Bapkauskienė). Klevų kaimo ir apylinkių žmonės, jungiami vienybės dvasios, didžiulio laužo šviesoje vakaroja iki išnaktų.
  17. Rugsėjo 26 d. – Būdviečio parapijos šventėje ir susitikime su Vilkaviškio vyskupu dalyvauja „Gimtinė“ ir Punsko parapijos atstovai, ypač Žolinių atlaidų organizavimo pagalbininkai.
  18. Spalio 2 d. – Tarptautinėje kapelų šventėje Seinuose dalyvauja 9 ansambliai. Tarp jų pasirodo su savo dainomis ir muzika „Alna“ ir „Kaimo muzikantai“.
  19. Spalio 15-16 d. – draugijos apeiginė grupė kartu su „Gimtine“ dalyvauja finaliniame kaimo teatrų renginyje Stoček Lukovski vietovėje.
  20. Lapkričio 8 d. – nuotraukų parodos „Fotoskrynia“ atidaryme Marijampolėje dalyvauja valdybos atstovai. Parodoje eksponuojamos Punsko ir Sūduvos krašto nuotraukos etnokultūros tematika.
  21. Lapkričio 27 d. Punsko LLKC atidaroma tautinių juostų ir nuotraukų paroda. Parodų kuratorė Nastutė Sidarienė. Po atidarymo įvyksta „Alnos“ kompaktinės plokštelės „Aš išdainavau…“ pristatymas ir Druskininkų folkloro ansamblio „Stadalėlė“ koncertas. Tą pačią dieną LLEKD pirmininkė ir nariai Albinas Vaškevičius, Nijolė Balčiūnienė bei kiti dalyvauja Lietuvos etninės kultūros draugijos suvažiavime Kaune. Sveikinimo žodį taria pirmininkė. Ji taip pat pristato etnokultūros problemas Lenkijoje.
  22. Gruodžio 4 d. draugijos valdyba organizuoja lietuviškų mokyklų išvyką į kalbos viktoriną Marijampolėje. Kartu su Sūduvos krašto komandomis viktorinoje dalyvauja Punsko Kovo 11-osios licėjaus komanda. Kitų mokyklų atstovai sudaro palaikymo komandą.
  23. Gruodžio 18 d. – organizuojama išvyka į Tautinių mažumų Kūčias Goniondze. Kartu su baltarusiais, ukrainiečiais, romais, sentikiais, totoriais, čėčėnais, vokiečių, rumunų, prancūzų ir ispanų atstovais dalyvauja ir lietuviai. Su advento ir kalėdinėmis giesmėmis bei Kūčių patiekalais lietuviams atstovauja „Gimtinės“ ansambliečiai ir draugijos valdybos nariai.
  24. Gruodžio 28 d. – „Gimtinė“, „Alna“, tautodailininkai, draugijos valdybos nariai dalyvauja LLKC organizuotoje išvykoje į Kauną. Liaudies instrumentų muziejuje įvyksta tautodailės parodos atidarymas ir vakaronė. Kauno tautinės kultūros centre susirinkusiai publikai dainuoja ir groja „Alna“ ir „Gimtinė“.

Draugijos rūpesčiu ir pastangomis surengta daug tautodailės parodų Punsko visuomeniniame muziejuje ir LLKC. Apie jas bus rašoma vėliau.

Paminėjusi draugijos rėmėjus pradžioje noriu padėkoti visiems, kurie perdavė 1% pajamų mokesčio ir paviešino savo duomenis. Tai: Gediminas Dzemionas, Teresė Uzdilaitė, Aurelija Pečiulytė, Valdas Karčiauskas, Valdas Judickas iš Suvalkų, Jan Budniak, Milda Kraužlytė iš Varšuvos, Witold Kaunas-Kownacki iš Gdansko, Petras Maksimavičius, Tadas Zdanys, Raimundas Žukauskas, Danutė Žukauskienė, Robertas Balulis iš Seinų, Petras Černelis, Teresė Černelienė iš Žagarių, Gražina Karaneckienė iš Bubelių, Stasys Skirkevičius iš Kreivėnų, Darius Valinčius iš Valinčių, Onutė Nevulienė iš Kalinavo, Edita Balkevičienė iš Trakiškių, Genutė Pečiulienė iš Ožkinių, Onutė Jakčinskaitė iš Agurkių, Marytė Balytaitė iš Pristavonių, Aldona Vaicekauskienė, Nastutė Sidarienė, Alicija Liaukevičienė, Zita Jonuškaitė-Kuculienė, Onutė Zimnickienė, Juozas Birgelis, Vytautas Batvinskas, Antanas Venslauskas, Teresė Kuosienė, Violeta Rupinskienė, Marytė Vaičiulienė, Jonas Vaičiulis, Teresė Savickienė, Vytautas Tumelis, Anelė Aleksienė, Juozas Bobinas, Juozas Leonavičius, Henryka Pachucka, Irena Bobinienė, Marytė Balytaitė, Romas Bobinas, Darius Savickas, Vytautas Batvinskas, Zita Venslauskienė, Vytautas Vaznelis, Algirdas Sidaris, Medardas Zimnickas iš Punsko. Yra asmenų, kurie nepateikė savo pavardės, tik žinoma suma ir mokesčių inspekcijos vietovė. Visiems labai nuoširdžiai ačiū.

Pirmininkė Aldona Vaicekauskienė

Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos dešimtmetis

I.

Šiandien susirinkome į neeilinį koncertą. Šis susitikimas skirtas Lietuvių etninės kultūros draugijos 10-ečiui paminėti, prisiminti nors trumpam draugijos kūrimosi aplinkybes ir kartu pasidžiaugti mūsų folkloro ansamblio ALNA užtarnauta nominacija PRO PUBLICO BONO.

LEKD-ijos įkūrėja ir dabartinė jos pirmininkė – tai neišsenkančios energijos moteris – Aldona Vaicekauskienė, kuri 30 savo visuomeninio darbo metų atidavė mūsų krašto tradicinei kultūrai. Tai 25 metai, praleisti Punsko Kovo 11-osios licėjuje, dirbant su folkloru. Aldonos Vaicekauskienės dėka, mūsų lietuviškose mokyklose bei už jos ribų, yra puoselėjamos liaudies vertybės. Tai liaudies dainos bei šokiai, kur atsispindi senolių gyvenimas. Aldonos Vaicekauskienės darbai turi išliekamąją vertę. Tai senosios klebonijos įkūrimas ir organizavimas kuris šiandien gali pretenduoti į liaudies kultūros židinį. Tai kalendorinių papročių išsaugojimas – joninės, žolinės, Velykų konkurso organizavimas, folkloro ansamblių globa, Rasos šventės organizavimas ir daugelis kitų darbų. Jos dėka mūsų kultūra spindi, kultūrinis gyvenimas virte verda. Visa tai mums – dabartinėms ir būsimoms mūsų krašto lietuvių kartoms, skatinant užlaikyti tikrąją tautiškumo dvasią, mokėkime tai įvertinti.

Taigi į sceną kviečiame gerb. Aldoną Vaicekauskienę.

II.

LEK draugija įsikūrė prieš 10 metų, bet darbai šioje srityje buvo vykdomi žymiai anksčiau. Tai buvo pavienių žmonių triūsas, neįeinantis į jokios draugijos uždavinius. Šiandien, prisimenant draugijos priešaušrį, reikėtų paminėti Punsko mokytojus kai kuriuos mokinius, studentus, bei daugelį kitų. Jų pastangomis kūrėsi muziejai, folkloro ansambliai. Jie savo darbais ir veikla prisidėjo prie savojo krašto tradicinės kultūros išsaugojimo, tokiu būdu įkvėpdami žmonėse folkloro dvasią.

Draugijos įkūrimą privedė būtinybė. Aldonos Vaicekauskienės pastangomis, Punsko licejuje, buvo įkurta jaunimo folkloro grupė, vėliau vyresniųjų sambūris, pasivadinęs GIMTINĖ. Iš Batvinskų šeimos dainuojančio ir grojančio jaunimo išaugo pajėgus folkloro ansamblis „Alna“.

Dar 1992 m. Punsko mokykloje buvo įkurta vaikų folkloro grupė GIMTINĖS AIDAS. Tuo metu Dusnyčioje veikė vyresniųjų žmonių folkloro grupė su savo krašto repertuaru. Visi šie ansambliai veikė visuomeniškai: neturėjo patalpų repeticijai, o vadovai dirbo visuomeniškais pagrindais. Norint apjungti įvairialypius darbus bei gauti moralinę ir materialinę paramą, 1997 m. rudenį, buvo įkurta Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija. Jos suvažiavime koncertavo Punsko folkloro ansambliai GIMTINĖ ir ALNA. Į sceną kviečiame ansamblį GIMTINĖ.

Šis ansamblis susikūrė 1989 m. A. Vaicekauskienės iniciatyva. Dainuoja įvairias folklorines dainas. Repertuare yra ir instrumentinė muzika, šokiai, rateliai. Visi ansambliečiai moka šermenų, Kalėdų ir kitokių giesmių. Sambūris puoselėja savo krašto tradicijas, rengia šventes, bendrauja su jaunimu, perteikdamas jiems savo krašto folklorą. „Gimtinė“ išleidusi kasetę „Gimtinė dainuoja“. Ansamblio meniniu vadovu ilgus metus buvo Konstantinas Sidaris. Šiuo metu su ansambliu dainuoja ir groja vadovė Angelė Babkauskienė iš Sangrūdos.

III.

Vaikų grupė, kurią 1992 m. Punsko mokykloje subūrė Aldona Vaicekauskienė, gyvavo neilgai. Vaikai užaugo ir išėjo. Jauno žmogaus būdą formuoja daugelis dvasinių vertybių, paveldėtų iš tėvų, senelių bei mokytojų. Todėl smagu, kad šiandien galime pasidžiaugti vaikų folklorinio šokio grupe ŠALCINUKAS, kuriai vadovauja mokytoja Edita Balkevičienė. Tai jauniausias mūsų krašto folkloro ansamblis. ŠALCINUKAS – tai mūsų pasididžiavimas. Žiūrėdami į mūsų jauniausiųjų pasirodymus, mes patys tampame jaunesni ir tauresni, nes žinome jog niekad neišnyksime, o mūsų krašto tradicijos bus puoselėjamos ir toliau. Kviečiame „Šalcinuko“ šokėjus.

IV.

Batvinskų jaunimas iš Punsko kaimo – Irena, Vytautas ir Onutė, visada mėgo dainuoti. Iš šeimyninės dainuojančios ir muzikuojančios grupės išaugo jaunimo folkloro grupė ALNA. Joje dalyvauja Punsko ir Seinų krašto jaunimas. „Alnos“ repertuaras tai šio krašto bei visų Lietuvos regionų liaudies dainos, šokiai ir žaidimai. „Alna“ perėmė iš savo tėvų ir senelių nenutrūkstamas muzikines tradicijas, kurios yra nepaprastai svarbios kad užlaikyti žmoguje senolių dvasią.

Ansamblis daug koncertuoja, dalyvauja įvairiuose festivaliuose. Paskutiniai mėnesiai – ypač aktyvūs: dalyvavimas Tarptautiniame projekte Baltijos tautų giesmė, kuris leido aplankyti Lietuvą, Latviją, Estiją ir visai neseniai su visais projekto dalyviais susitikti Suvalkuose.

Kviečiame „Alnos“ ansambliečius.

V.

- Pristatymas ansamblio iš Kauno.

- Pasirodo ansamblis iš Kauno Jėzuitų gimnazijos.

Nuoširdžiai dėkojame, kad jūs atvykote ir sutikote papuošti mūsų šventę. Prisiminimui prašau priimti šį kuklų suvenyrą draugijos dešimtmečio proga.

VI.

Punsko folkloro ansambliai – tai tarsi viena graži šeima. Jaunesnieji mokosi iš vyresnių savo krašto dainų, ratelių ir dažnai pasirodo kartu. Kviečiame „Gimtinę“ ir „Alną“.

VII.

Šiandien folkloro ansambliui „Alna“ įteikiamas apdovanojimas Pro Publicum Bonum. Kviečiame į sceną fondo Pro Publicum Bonum pirmininką Andrzej Rataj.

- Vytautas Dėkoja fondui. Ačių už šį apdovanojimą, jaučiamės įvertinti, kaip vienintelis mūsų krašto vienetas gavęs tokį apdovanojimą.

- Sveikinimai Draugijai: Liškauskas, Romas...

VIII.

Dar prieš draugijos įkūrimą jau veikė senoji klebonija vystydama ne tik muziejinę, bet ir platesnę veiklą. Nuo 1995 m. klebonija tai tarsi etninės kultūros židinys, kur veikia muziejus, vyksta tautodailės parodos, įkurta galerija, apeiginio meno skyrius, vedami mokomieji seminarai mūsų krašto mokiniams ir atvykusiems iš toliau. Organizuojami susitikimai ir vakaronės su žymiais mokslo ir etnokultūros žmonėmis. Čia gausiai lankosi turistai ir mūsų krašto mokiniai.

Štai jau ateina mūsų šeimininkai kurie, sugrįžo pakeitę mūsų piemenėlius.

LLEKD veikla per pastaruosius ketverius metus

Etninė kultūra – tai visos tautos sukurta ir iš kartos į kartą perduodama bei nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, sudaranti visos lietuvių bendruomenės pamatą ir atspindinti etnografinio regiono savitumą, kurį reikia išsaugoti, puoselėti ir perduoti ateinančioms kartoms.

Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija (LLEKD) įkurta 1997 m., bet dauguma veiklos formų gimė žymiai anksčiau. Per 12 metų veiklos sritys jau nusistovėjusios.

Folkloro ansambliai

Tai labiausiai matoma veiklos sritis. Be jų dainų ir šokių neapsieina nei viena kalendorinė šventė, nei vienas draugijos organizuojamas renginys. Ansambliai dalyvauja ir kitų organizuojamuose renginiuose.

Gimtinė

Tai šiuo metu ilgiausiai veikiantis ansamblis, kurį teko įkurti prieš 20 metų kaip pagalbą Punsko licėjaus folkloro grupei “Šalcinėlis”. Praėjusių metų žiemą švenčiant ansamblio 20-metį buvo įrašytos dainos kompaktinei plokštelei ir išleista knyga – A. Vaicekauskienė „Gimtinės“ dainos ir žmonės“, Punskas, 2008. Per savo gyvavimo 20-metį ansamblis yra pateikęs daugelį dainų, talkinant draugijos etnologams paruošė keletą programų. Paskutiniai nuveikti darbai: atkurta lalavimo programa – autorė A. Vaicekauskienė (pirmą kartą parodyta 1991 m. Vengožavo festivalyje), kartu su draugijos valdybos nariais naujai paruošta rugiapjūtės pabaigtuvių programa. „Gimtinė“ kasmet dalyvauja ansamblių sąskrydžiuose Burbiškiuose, o 2007 m. yra laimėjusi konkursą už geriausiai atliktą dainą apie mergelę. Šiemet dalyvavo LLKC surengtoje “Rudenėlio gėrybių” šventėje su bulviakasio pabaigtuvių programėle. Nuo 2006 m. ansamblio meno vadovė yra Angelė Bapkauskienė.

Alna

Ansamblis įsikūrė 1996 m. Jos vadovas visą laiką yra tas pats – Vytautas Batvinskas. 2006 m. „Alna“, atšventusi savo veiklos dešimtmetį, susilaukė Krokuvos Pro Publico Bono pripažinimo. 2007 m. gegužės 27 d. Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos jaunimo folkloro ansambliui „Alna“ iškilmingai įteiktas apdovanojimas. Pro Publico Bono fondo kapitula pastebėjo ansamblio kultūrinę, edukacinę ir populiarinamąją veiklą, savų etninių tradicijų išsaugojimą.

2006 m. rudenį „Alna“ buvo pakviesta dalyvauti tarptautiniame projekte “Via Baltica tautų giesmė”. Penkių festivalių, vykusių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, metu ansamblis pristatė tris autentiškas programas, susilaukusias nemažo susidomėjimo. Tai „XIX a. pabaigos mūsų krašto jaunimo vakaronė“, „Užgavėnes“ bei „Gegužinė“.

2008 m. gegužės 29-31 dienomis „Alnos“ ansamblis viešėjo Pervalkoje ir dalyvavo turizmo sezono atidarymo programoje su „Jotvingišku pasveikinimu“. Programoje dalyvavo taip pat prūsai, kuršiai ir žemaičiai. Liepos 6 d. „Alnos“ ir „Gimtinės“ ansambliai dalyvavo folkloro festivalyje Utenoje. 2008 m. liepos 10-13 dienomis „Alna“ dalyvavo Ukmergėje vykusioje Tarptautinėje menų šventėje „Menart“. Į Ukmergę atvyko apie 60 muzikantų, dainininkų ir šokėjų iš Latvijos, Lietuvos, Prancūzijos, Vengrijos, Ukrainos. Jie keturias dienas kartu dirbo, muzikavo, kūrė bendrus muzikos ir šokių projektus. Savo ryškiaspalvę, temperamentingą „produkciją“ sekmadienio vakarą pateikė vieni kitų ir žiūrovų „teismui“.

Šalcinukas

Folklorinę vaikų grupę dar 1992 m. Punsko pagrindinėje mokykloje buvo įkūrusi Aldona Vaicekauskienė. „Šalcinukas” – tai folklorinė vaikų šokių grupė, kuri atsikūrė 2005 metais. Jam vadovauja pradinių klasių mokytoja Edita Balkevičienė. Šiuo metu yra dvi šokėjų grupės. Vienoje I-III klasių mokiniai, kitoje – vyresnieji.

„Šalcinukas“ pirmiausia dalyvavo Lietuvos televizijos laidoje „Gero ūpo!“. 2006 metais dalyvavo Punsko pagrindinės mokyklos vykdytame projekte „Svajonių mokykla”. Kadangi šios grupės dalyviai yra Punsko mokyklos mokiniai, „Šalcinukas” dažnai pasirodo įvairiuose mokyklos renginiuose (Mokyklos diena, Teatro diena), programėlėse (Vasario 16-oji, Kovo 11-oji), tarptautinėse vaikų konferencijose, festivaliuose. Grupė dalyvauja kasmetinėje vaikų šokių šventėje „Aguonėlė“.

Vaikai ne tik šoka, bet ir rengia inscenizacijas. Įsimintiniausios iš jų tai: „Čir vir vir pavasaris”, kurią grupė parodė vietiniuose renginiuose bei konferencijoje „Jaunoji karta ir etnokultūra” Miroslave, velykinė inscenizacija, su kuria 2007 metais dalyvavo Respublikinėje dainų ir šokių šventėje Vilniuje (kartu su „Gimtine”).

Ši folklorinė vaikų šokių grupė pasirodo įvairiuose mūsų krašto renginiuose bei šventėse: Žolinių atlaiduose, Žolinių folkloro festivalyje, Joninėse, Užgavėnėse, Tautinių mažumų susitikimuose. 2006 ir 2007 metais dalyvavo Kalėdiniame susitikime. 2008 m. lapkritį šoko koncerte, skirtame J. E. Kardinolui A. J. Bačkiui. 2008 m. gruodį vaikai pasveikino „Gimtinės” ansamblį 20-mečio proga. Šiais metais „Šalcinukas“ kartu su “Gimtine” važiavo į Balstogės skanseną, į Žolynų ir medaus šventę.

„Šalcinukas“ kaip mažytis upelis dar tik trykšta iš savo gelmių, prisimindamas mūsų krašto šokius ir ratelius, tuo pačiu palaiko šio krašto papročius ir tradicijas.

Kalendorinės šventės

Lietuvių tradicinės kultūros pavelde aptinkame kalendorinius papročius, kurie klostėsi daugelį šimtmečių. Šiame krašte dar gyvos tos kalendorinės šventės, kurios susijusios su šeima, kaip antai Kūčios, Kalėdos, ar grynai bažnytinės šventės: Pelenų diena, Grabnyčios, Devintinės. Į kai kurias bažnytines šventes įvedama liaudiškų elementų, pvz.: Verbų sekmadienį į bažnyčią nešamasi verbas, surištas kūrybinių seminarų metu, mokykloje per pamokas ar namuose. Per Žolinių atlaidus raginama daryti puošnius rugiapjūtės pabaigtuvių vainikus, kurie jau tampa ne vainikais, o erdviniais meno kūriniais. Žolinių atlaidams Punsko bažnyčia puošiama žaliais vainikais ir darželio gėlėmis taip, kaip buvo daroma ir seniau.

Vieni kalendoriniai papročiai išnyko anksčiau, kiti išsilaikė iki šių dienų. Ruošiant masinius renginius ne viską galima atkurti laikantis vietinių tradicijų.

Užgavėnės

Apie 30 metų šiame krašte organizuojamos Užgavėnės su persirengėlių eisena, pasivažinėjimu rogėmis, Morės deginimu, sočia vakariene ir šokiais. Tai pradėjo dar licėjaus etnografinis būrelis, vėliau Navinykų, Vidugirių, Punsko, Seinų mokyklos mokiniai. Praeitais metais gražią Užgavėnių programą parodė „Alnos“ ir „Šalcinuko“ persirengėliai prie Punsko užeigos, kur susirinko nemažas būrys norinčiųjų kartu išvyti žiemą. Programos vedėjai buvo „Alnos“ persirengėliai.

Velykos

Iki šių dienų išliko senovinis paprotys pirmą Velykų dieną eiti kiaušiniauti arba mūsiškai tariant “volauc”. Šis paprotys išlikęs dar kai kuriuose kaimuose, bet kiaušiniauti eina ne vyrų grupė, kaip būta seniau, o jaunimo ar vaikų. Lalavimo programą 2007 m. „Gimtinė“ kartu su „Šalcinuko“ vaikais rodė per apeiginio meno parodos atidarymą Punsko užeigoje ir atidarant tautodailės parodą Kultūros centre prie Lietuvos ambasados Varšuvoje, taip pat Dainų šventėje Vilniuje. Nepavyko tik pastarajame renginyje, nes įpusėjus programai pasipylė lietus, ir reikėjo skubiai slėptis.

Velykinis konkursas

Velykų šventės prasideda Verbų sekmadieniu, baigiasi Atvelykiu. Jau daugiau kaip 10 metų draugijos valdyba per Atvelykį ruošia Velykinio konkurso atidarymą. Šis konkursas yra seniai tapęs tarptautiniu. Kad jame dalyvauja tautodailininkai iš įvairių Lietuvos regionų – tai „Verpstės“ amatų klubo vedėjos Kristinos Kriūnaitės nuopelnas. 2006 m. paroda surengta naujai atidarytoje “Žiburio” mokykloje. Ją organizuojant ir ruošiant eksponatus, be draugijos valdybos, dirbo Punsko mokyklos projekto “Svajonių mokykla” organizatoriai ir „Žiburio“ mokyklos mokiniai bei mokytojai. 2007 ir 2008 m. paroda organizuota Punske ir Varšuvoje. Šiemet dėl lėšų stokos konkursas nebuvo organizuojamas. Jau daug metų jame dalyvauja visi: pradedant darželinukais, baigaint pačiais vyriausiaisiais. Patys mažiausieji su mokytojomis darželyje ir mokykloje ar su močiutėmis ir mamomis namuose mokosi marginti kiaušinius, Punsko, Navinykų, Vidugirių, Seinų mokyklų mokytojai su mokiniais atlieka karpinius, riša verbas, daro gėlių puokštes ir sodus. Džiaugiamės, kad į komisijos darbus įsijungia tokie garsūs specialistai kaip prof. L. Klimka ir etnokultūros specialistė I. Seliukaitė. Ačiū Jums dar kartą.

Velykinio konkurso geriausi eksponatai sudaro apeiginio meno skyrių visuomeniniame muziejuje “Senoji klebonija”.

Turizmo sezono atidarymas ir uždarymas

Kiekvienais metais gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje vyksta turizmo sezono atidarymas “Šilainėje”, o rugpjūčio pabaigoje – uždarymas. Tai ne tik turistinis, bet ir folklorinis renginys, nes jame dalyvauja liaudies ansambliai, o atidarymo metu organizuojama tautodailės mugė. Per pastaruosius 4 metus šiuose renginiuose yra dalyvavę “Amadeus” iš Tauragės, “Etiudas” iš Marijampolės, kapela iš Sangrūdos, “Gimtinė” ir “Alna” iš Punsko bei kiti ansambliai.

Rasos šventė

Rasos šventė šiame krašte organizuojama jau apie 30 metų. Pradžią davė licėjaus etnografinis būrelis, kuriam scenarijų pateikė Albinas Vaškevičius pagal tuo metu Lietuvoje švenčiamas Rasos šventes. Per tą laiką šventė tobulėjo ir šiuo metu yra įgavusi savitą veidą. Nuo pat draugijos įsikūrimo Rasos švenčiamos “Šilainėje”. Šeimininkas Albinas labai gerai paruošęs šventei vietą, ypač tai daliai, kai palydima saulė, plukdomi vainikėliai, degamos ratų šviesos ir didžiulis laužas. Prie scenarijaus tobulinimo yra prisidėjusi Nijolė Balčiūnienė su „Raskilos“ klubu, Dalia Urbonavičienė, organizuodama Tarptautinę šokių stovyklą, kuri baigėsi Rasos švente.

Šiemet pavyko suorganizuoti šventę dviejose vietose. Pirmoji dalis vyko Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje. Iš pilies kiemo visi dalyviai perėjo per šventinius vartus ir pasuko prie kupolės, kur sukosi rateliai, dainuota ir burta. Prie aukuro pats šeimininkas atliko aukojimo apeigas. Jau antri metai Sangrūdos “vaidilutės“ atlieka apeiginį šokį prie aukuro. Nuo jo ugnies uždegę deglus, visi dalyviai pajudėjo “Šilainės” link. Sustojo pas “Šilo” šeimininką prie Tūkstantmečio vartų. Ir nors buvo šlakstomi vandenėliu iš dangaus, sustoję dainavo, o paskui pamiškės keliuku atėjo į “Šilainę”. Čia dainuota prie ąžuolo, vyko Saulės palydėjimas, vainikėlių plukdymas, Jonų vainikavimas, šokta bei dainuota prie didžiojo laužo.

Kiekvienais metais Rasos šventėje dalyvauja Punsko folkloro ansambliai, t. y. „Gimtinė“, „Šalcinukas“, „Alna“, Navinykų mokyklos mokiniai su mokytoja Nastute Sidariene. Beje, jie Jonines ruošia ir patys kartu su tėvais prie Klevų ežero. Pastaruosius dvejus metus šventėje dalyvavo Seinų „Žiburio“ mokiniai, Sangrūdos merginų šokių grupė, mūsų krašto studentai ir jų draugai iš VDU ir kitų mokyklų. Kiekvienais metais stengiamės pasikviesti ansamblių iš Lietuvos. Labiausiai pasiteisino šiemet Kazlų Rūdos “Sūduonia” ir “Sūduoniukai”, kurie su savo Joninių programa dalyvavo ir Dainų šventėje Vilniuje.

Oninės

Ne pirmus metus “Šilainės” šeimininkas organizuoja Oninių vakarą. Tai šventė, neturinti gilių tradicijų. Ji dar laukia savo “veido”. Kadangi Ona siejama su duona, tai būtų galima įvesti naujai nukirstų rugių kūlimą ir duonos kepimą, juolab kad šeimininkas turi spragilus, girnas ir tinkamą duonkepę krosnį. Pastaraisiais metais Oninių vakaronėje dalyvavo Druskininkų folkloro ansamblis, Kauno etnografinis ansamblis “Jotija”, Marijampolės “Gija” ir “Giriniai obuoliukai”.

Pasiruošimas Žolinėms – Duonos, medaus ir pieno šventė Šilainėje

Nuo seno žinomas paprotys, kad Žolinių atlaidams Punske ruošiamasi iš anksto. Šeimininkės žino, kad į atlaidus atvažiuos giminių, pažįstamų, tad reikia turėti juos kuo pavaišinti. Jau kelerius metus “Šilainėje” vyksta pasiruošimas Žolinėms. Tai duonos kepimas, sūrių slėgimas, medaus sukimas, raguolio ir kitų pyragų kepimas. Galima stebėti, kaip rūkomos žuvys, pagautos Seivų ežere, išmėginti girnas. „Gimtinės“ ansambliečiai pina rugiapjūtės pabaigtuvių vainikus. Vieną – tradicinį įteikia šeimininkui, o kitą pasilieka nešti atlaidų procesijoje. Į šį renginį privažiuoja daug svečių, bet šeimininkas visus pavaišina ir dar pakviečia muzikantus, kurie linksmina iki vakaro.

Žolinės

Tai tituliniai parapijos atlaidai. Nuo 2000-ųjų metų savivaldybė tuomet ruošia ir Punsko dienas. Draugijos rūpestis – tai tautodailės mugė, kuri Punske ruošiama jau 26-erius metus, koncerto apeiginė dalis, Derlinių vainikai. Visa draugijos valdyba ir ansambliai dalyvauja procesijoje su vainikais. Prisideda ir prie bažnyčios puošimo. Tą dieną Punską aplanko daugybė svečių iš Lietuvos, įvairių Lenkijos vietų. Visus labiausiai turbūt sutraukia neeilinė tautodailės mugė. Tai daugelio metų darbas. Stengiamasi rasti vis naujų meistrų su originaliais darbais. Mugė atrodo įspūdingai, nes pastatyti mediniai nameliai.

Žolinių folkloro festivalis

Prieš 4 metus „Alnos“ vadovas, besiruošdamas minėti „Alnos“ ansamblio 10-metį, pasiūlė Žolinių šventės organizatoriams pasikviesti daugiau ansamblių ir suruošti folkloro festivalį. Šiame festivalyje jau spėjo dalyvauti daug įdomių atlikėjų, pradedant Veronika Povilioniene. Pernai viešėjo folkloro ansamblis “Rūta” iš Latvijos, o šiemet dalyvavo tautodailininkų grupė “Margutis” iš Kuršėnų, “Lankuva” iš Vilkaviškio ir kiti.

Kalėdinis susitikimas

Metus draugija užbaigia Kalėdiniu susitikimu, kuris pradėtas organizuoti nuo 2006 m. Tarpušvenčiu ansambliečiai, tautodailininkai, bičiuliai sueina kartu pabūti, padainuoti, o Šv. Mikalojus atneša dovanų.

Tautodailė

Tautodailė – tai visas tautos menas. Tai vidinis liaudies balsas, prabylantis vaivorykštės spalvomis audinių ir siuvinėjimų raštuose, dvasingais paveikslų vaizdais, plastiškomis molio kūrinių formomis, įmantriais medžio raižiniais ar subtiliais margučių raštais.

Tautodailė – tai žmogaus ir žemės ryšys, išreikštas simboliais, raštų ir spalvų kalba. Tai unikalus kultūros reiškinys, atskleidžiantis gyvenimo sampratą ir meninį tautos skonį.

Šiuo metu LLEKD vienija ir globoja apie 40 tautodailininkų iš Punsko ir Seinų krašto ir tiek pat iš Lietuvos.

Veikla šioje srityje plati ir įvairiapusė. Draugija organizuoja autorių personalines ir kolektyvines parodas, kūrybinius seminarus moksleiviams per žiemos atostogas ir vasarą. Kiekvienais metais organizuoja Velykinį konkursą, yra surengusi mokslinę konferenciją su Velykų laikotarpio apeiginiu menu. Nuo 2000-ųjų metų per Žolinių atlaidus Punske organizuojama tarptautinė tautodailės mugė. Surengtos parodos Vilniaus Taikomosios dailės, Vengožavo ir Tauragės muziejuose, kurios susilaukia didelio tautodailininkų ir svečių dėmesio.


Tautodailininkų susitikimas vyksta Punske per Žolinių atlaidus. Ta proga jie atsiveža savo darbus. Vieni juos eksponuoja muziejuje “Senoji klebonija”, kiti dalyvauja mugėje. Tautodailininkų darbai susilaukia labai didelio vietinių žmonių ir gausiai atvykusių svečių iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių dėmesio.


Tautodailės srityje svarbų vaidmenį atlieka Punsko visuomeninis muziejus “Senoji klebonija”. Čia sukaupti tradicinių audinių ir šiuolaikinės tautodailės eksponatai ne kartą dalyvavo įvairiose parodose.


Per pastaruosius 4 metus buvo suorganizuota nemažai parodų. Tai Kuršėnų keramikų darbų, V. Šufinskienės personalinė paroda. K. Kriūnaitei ir kitiems Lietuvos tautodailininkams padedant surengtos parodos: “Linas puošia ir rengia”, “Iš močiutės skrynios”, “Molio stebuklai”, N. Sidarienės personalinė juostų paroda ir kt. Šiais metais įvyko neeilinis dviejų tautodailininkių – p. Irenos iš Kauno ir p. Jolantos iš Marijampolės – lino drabužių kolekcijos pristatymas plačiai visuomenei, kuris susilaukė nemažo susidomėjimo.

„Senojoje klebonijoje“ eksponuojama nemažai juostų. Didžiausią dalį, apie 50, sudaro Nastutės Sidarinės išaustos juostos, taip pat nemažai jos mokinių ir absolventų. Labiausiai mėgstamos rinktinės. Atkartojami dzūkų raštai, sūduvių, kartais kitų regionų. Kai kurie raštai yra pačios sukurti ar sujungti iš kelių. Vienų juostų krašteliai yra rinktiniai, o kitų paprasti. Išimtis yra dvi juostos daugiaraštės. Jų raštas keičiasi simetriškai – nuo vidurio į kraštus. Kitų dviejų juostų raštų spalvos keičiasi kas antra – vienas violetinis, kitas rožinis ar pan. Be rinktinių juostų, yra dar vytinės ar pintos.


Muziejuje taip pat surengta nauja etnografinė ekspozicija, kurią sudarė naujai įsigyti ir padovanoti eksponatai: audiniai ir mezginiai iš Petronėlės Valinčienės, buvusios „Gimtinės“ dainininkės (perdavė dukra Danutė), šeimos altorėlis, kurį padarė Motiejus Grigutis iš Raistinių (perdavė Balytų šeima iš Pristavonių, V. Valenskienei padedant).

Muziejaus eksponatai ir tautodailininkų darbai ne kartą buvo eksponuojami kitose vietose. 2007 metais įvyko parodos atidarymas Lietuvių kultūros centre prie LR ambasados Varšuvoje. Parodoje buvo taip pat Lietuvos tautodailininkų darbai. Atidarant talkino ir etnokultūros specialistė Irena Seliukaitė, ir mūsų krašto etnografės.

2008 m. mūsų krašto tautodailininkai su savo darbais dalyvavo Utenoje, kur vyko tarptautinis folkloro festivalis. Didžiausią parodos dalį sudarė muziejaus “Senoji klebonija” eksponatai. Parodą pristatė A. Vaicekauskienė. Tais pačiais metais dalis tautodailininkų važiavo į Lenkijos vietovę Lubliniec, kur buvo suorganizuotos Lietuvos dienos. Su dainininkais kartu vyko Lietuvos ir Punsko tautodailininkai.

Konferencijos ir seminarai

LLEKD nariai dalyvavo įvairiose konferencijose ir seminaruose. Svarbiausi iš jų tai:

  • „Kultūros ištekliai“ 2006 m. liepos 6 d. Alytuje. Pranešimus skaitė A. Vaicekauskienė ir N. Sidarienė.
  • „Žvilgsnis į save. Etninės kultūros puoselėjimo perspektyvos“. 2000 m. Organizatorius – LLKC Punske. Pranešimą “LLEKD veikla išsaugojant tradicinę kultūrą” skaitė A. Vaicekauskienė.
  • Tarptautinė mokslinė konferencija “Etnografiniai tyrinėjimai Lenkijos-Lietuvos-Baltarusijos pasienyje XX a. antrojoje pusėje“ 2008 m. Suvalkuose. Pranešimą „Etnografiniai tyrinėjimai Punsko-Seinų krašte“ skaitė N. Sidarienė.
  • Konferencijoje “Suvalkijos kultūros paveldo globa ir puoselėjimas” 2009 m. Suvalkų regioniniame muziejuje pranešimą „Lenkijos lietuvių kalendorinės šventės ir papročiai seniau ir dabar“ skaitė N. Sidarienė.

Kiti draugijos renginiai

Draugijos 10-metis. 2007 m. nominacijos Pro Publico Bono įteikimo proga suorganizuotas draugijos 10-mečio jubiliejus, kuris prasidėjo iškilmingomis šv. Mišiomis Punsko bažnyčioje. Po to vyko koncertas ir tautodailės mugė. Po pietų valsčiaus svetainėje įvyko pašnekesys prie apskritojo stalo „Kaip išsaugoti etninį tapatumą Punsko-Seinų krašte“. Pokalbyje dalyvavo LLEKD atstovai, Punsko valsčiaus viršaitis, Etninės globos tarybos pirmininkė Dalia Urbonavičienė ir LR kultūros ministerijos etnokultūros specialistė Irena Seliukaitė. Gaila, kad nedalyvavo lietuvių organizacijų atstovai ir kultūros įstaigų vadovai.

„Gimtinės“ 20-metis. 2008 m. gruodžio pabaigoje švęstas „Gimtinės“ jubiliejus. Jame dalyvavo esamieji ir buvusieji dainininkai, svečiai. Ta proga buvo pristatyta ką tik išleista A. Vaicekauskienės knyga “Gimtinės“ dainos ir žmonės”. Tą pačią vasarą??? „Gimtinė“ ir „Alna“ įrašė savo dainas Balstogės įrašų studijoje.

2008 m. vasarą Punsko muziejuje „Senoji klebonija“ buvo pristatyta kita knyga – „Suvalkijos (Sūduvos) tradicinė kaimo architektūra”. Apie jos reikšmę statant naujus medinius pastatus pasakojo Sūduvos regiono etnokultūros specialistas Valentinas Jezerskas. Jis ragino atsižvelgti į vietines tradicijas, dekoratyvinius patalpų elementus ir aplinką. Pristatyme dalyvavo vietinė valdžia, svečiai iš Suvalkų ir Kauno.

Atidavimas naudoti naujų patalpų prie Punsko skanseno. Garbingus svečius iš Lenkijos ir Lietuvos, atvykusius iš iškilmingo Punsko valsčiaus tarybos posėdžio, skirto parapijos 410-osioms įkūrimo metinėms paminėti, pasitikta žolynais apipintuose vartuose su „Alnos“ kapela ir „Gimtinės“ dainininkais. Taką juostomis išpynė „Šalcinuko“ šokėjai. Susirinkusius svečius pasveikino valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas. Jis paprašė perkirpti specialiai šiam tikslui nuaustą rinktinę juostą. Prieš einant pro vartus atkeliavę Panemunės žolinčiai iš paruoštų vaško ragų pasmilkė vartų erdvę. Šitaip bandė nuimti visas negandas ir blogumus, galėjusius čia susikaupti, nuvalyti ugnelės liepsna dvasios nešvarumus ir paruošti tolesniam skaisčiam buvimui, kad visiems, čia besilankantiems, būtų gera ir galėtų būti vykdomi prasmingi, naudingi bendruomenei darbai, išlaikantys tautos dvasią ir sukauptas vertybes.

Susirinkusieji ir garbingi svečiai aplankė naujame muziejaus pastate surengtą liaudies meno parodą „Tautodailė ir tradicija“. Punsko ir Seinų krašto žmonės puoselėja senąsias tautodailės tradicijas, savaip jas perkurdami ir interpretuodami. Parodoje buvo surinkti tie darbai, kurie atspindi krašto tradicijas ir tautodailės dvasią.

Viena iš seniausių tautodailės šakų – audimas. Jo užuomazgos siekia Lietuvos senovės laikus, kai pilnos audinių kraičio skrynios buvo kiekvienos jaunamartės pasididžiavimas. Pastaraisiais metais šis amatas nyksta ir kuriančių audėjų – vos keletas. Paminėti reikėtų Veroniką Valenskienę iš Punsko ir Emiliją Valukonienę iš Jonaraisčio. Jų darbai sukurti per pastarąjį dešimtmetį. Tai rinktinės lovatiesės, daugianyčiai ir rinktiniai rankšluosčiai, kilimėliai, juostos. Šiek tiek anksčiau išaustus audinius pristato Ona Svetlauskienė iš Vaitakiemio, Birutė Jankauskienė iš Žvikelių, Anelė Jančiulienė iš Žagarių.

Džiugu, kad audimo tradicijas tęsia jaunimas. Šiam kraštui būdingos rinktinės juostos. Juostų audimo ir pynimo tradicijas puoselėja Navinykų pagrindinės mokyklos mokiniai. Šios mokyklos direktorė, etnografė Nastutė Sidarienė pati labai gerai išmano audimo meną ir moko jo visus savo mokyklos mokinius. Parodai savo karpinius pateikė mokytoja Raimonda Chmieliauskienė ir Punsko gimnazijos mokinė Edita Svetlauskaitė. Beje, Editos karpiniai pateko į Lietuvos respublikinę parodą Vilniuje.

Šiuo metu populiariausia tautodailės šaka tai nėrimas vąšeliu. Daug tokių darbų atlikusi Elena Nevulienė, Danutė Stoskeliūnienė ir Emilija Brazinskaitė iš Seinų, Nijolė Valinčienė iš Navinykų, Ona Pykienė, Birutė Gudaitienė, Teklė Valinčienė iš Punsko, Elena Matulevičienė iš Seivų, Genutė Berneckienė iš Vaitakiemio, Genutė Krakauskienė iš Raistinių, Paznėkienė iš Vaiponios.

Siuvinėjimas – tai sena tautinių drabužių puošimo technika, dabar atsikartojanti staltiesių, staltiesėlių ir kilimėlių raštuose. Paminėti reikėtų Kastulę Subačienę iš Seinų, Oną Tumelienę iš Punsko kaimo ir Vilę Žukauskienę iš Punsko. Jų sukurtuose darbuose atsispindi senas iškilusis siuvinėjimas baltais ir spalvotais siūlais bei vėlyvesnis siuvinėjimas kiauraraščiu.

Ypatingą vietą tautodailės srityje užima floristika. Išskirtinė yra Birutės Roglienės kūryba iš javų, kukurūzų, grūdų, pupų bei žolynų. Šia technika ji kuria paveikslus, figūras. Floristika (bet labiau dekoratyvinio pobūdžio) artima ir Gražinai Berneckienei iš Vaitakiemio bei Elenai Grigutienei iš Kampuočių. Pagamintais darbais jos puošia aplinką, namus, dovanoja juos draugams, dalyvauja parodose.


Dalyvavimas įvairiose šventėse, festivaliuose ir kituose renginiuose

  • 2008 m. „Gimtinė”, “Alna” ir tautodailininkai dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje Utenoje.
  • Rudens šventėje “Žolynų ir medaus šventė” Balstogės skansene scenoje pasirodė „Gimtinės“ dainininkai, „Šalcinuko“ šokėjai su kapela ir muzikantų duetas – Sigitas ir Jonas. Kulinarijos paveldo produktus pateikė: N. Sidarienė, O. Budzeikienė, D. Staskevičienė, N. Aleksienė, A. Vaicekauskienė, V. Valenskienė.
  • 2008 m. „Alna“ nuvyko į Tarptautinę menų šventę “Menart” Ukmergėje.
  • 2006 m. Tarptautiniame folkloro festivalyje “Dzūkų godos” Dauguose dalyvavo „Gimtinė“, „Alna“ ir „ Šalcinukas“.
  • Folkloro festivalyje Suvalkuose 2007 m. dalyvavo “Šalcinukas“, o 2009 m. „Gimtinė“ ir valdyba.
  • Kiekvienais metais “Alna” ir “Gimtinė” dalyvavo Kūčių vakarienėje Suvalkuose ir Vygriuose.
  • 2007 m. „Alna“ koncertavo Šengeno zonos plėtros minėjimo renginyje.
  • Renginyje „Atverkim kartu lobynų skrynią“ Kudirkos Naumiestyje dalyvavo „Gimtinė“ ir valdybos nariai.
  • „Gimtinė“ ir „Šalcinukas“ buvo išvykę į Vilnių – į Gervėčių klubo ir Gervėčių krašto lietuvių bendruomenės jubiliejų. Šių ansamblių šokėjai parodė savo paruoštą meninę programą. Kartu važiavo ir draugijos valdybos bei Punsko savivaldybės atstovai. Jie dalyvavo pasitarime dėl etninių žemių tapatumo išsaugojimo.
  • 2008 m. „Gimtinė“ ir „Šalcinukas“ dalyvavo Vilnijos draugijos minėjime.
  • 2007??? m. draugijos valdyba susitiko su buvusiu premjeru J. Buzeku Punsko muziejuje „Senoji klebonija“.
  • Dalyvauta susitikime su kardinolu Audriumi Bačkiu ir Lomžos vyskupu.
  • Dalyvauta Lietuvos dienose Liubliniece.

Ansamblių naujai sukurtos meno programos

  • Lalavimo apeigos – dalyvauja „Gimtinė“ ir „Šalcinukas“; programa parodyta Lietuvių kultūros centre prie LR ambasados Varšuvoje, atidarant tautodailės parodą
  • Dainų šventė 2007
  • Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė „Amžių sutartinė“ 2009 – Folkloro diena „Žemynėle, žiedkelėle“
  • Rugiapjūtės pabaigtuvės Šilainėje
  • Rugiapjūtės pabaigtuvės dvare; su šia programa dalyvauta folkloro festivalyje Suvalkuose, Derlinių šventėje Balstogės skansene (kartu su lietuviais dalyvavo ukrainiečių ir baltarusių ansambliai) ir Dainų šventėje Vilniuje
  • Bulviakasio pabaigtuvės „Rudens gėrybių“ šventėje Punske – dalyvauja „Gimtinės“ ansamblis

Ekskursijos

Draugijos valdyboje, be etnografų, yra taip pat gidai, kurie veda ekskursijas po Punsko kraštą ir jotvingių žemes. Dažniausiai keliaujama:

  • Žaliųjų rūtų takeliu (aut. R. Vitkauskas);
  • po Punską ir jo apylinkes;
  • po jotvingių kraštą (lankomi paminklai).