TAUTODAILĖ

Draugijos veikloje labai daug dėmesio skiriama lietuviškajai tautodailei. Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija bendradarbiauja su Lietuvos ir Lenkijos tautodailininkų sąjungomis, kultūrinėmis įstaigomis ir muziejais ( Lietuvos liaudies kultūros centru Vilniuje, Regioniniu kultūros centru Suvalkuose, Žemės ūkio rūmais Kaune, Liaudies kultūros muziejumi Vengožėve, Regioniniu muziejumi Suvalkuose, Archeologiniu muziejumi Varšuvoje, Vilanovo rūmų muziejumi).

Draugijos valdybos rūpesčiu organizuojamos Lenkijos ir Lietuvos tautodailininkų parodos „Senosios klebonijos“ muziejaus patalpose, Kultūros namuose Punske ir kitur. Sudaromos sąlygos dalyvauti tautodailės mugėse Punske per Žolinės šventę, Vengožėve, Suvalkuose, Seinuose, Kaune, Vilniuje.

Draugija bendradarbiauja su Seinų apskrities lietuviškomis mokyklomis. Tų mokyklų mokiniams ir mokytojams vedamos atviros pamokos muziejuje, vedami tautodailės užsiėmimai. Mokiniai mokomi juostų audimo, pynimo, verbų rišimo, sodų nėrimo, tradicinių karpinių, margučių marginimo ir kitų darbų.

Daug pastangų skiriama organizuojant Punske tautodailės mugę per Žolinių šventę. Vieni savo išmoktą meną tik demonstruoja, kitų darbus galima įsigyti.

Draugijos nariai aktyviai įsijungia į derlinių vainikų pynimus ir dalyvavimą procesijoje.

LIAUDIES KULTŪROS MUZIEJUS „SENOJI KLEBONIJA“

„Senosios klebonijos“ veiklos pradžia susijusi su Punsko folkloro ansamblių repeticijų vieta, susitikimais su besilankančiais šiame krašte įžymiais žmonėmis. Pirmus eksponatu rinkti pradėjo Aldona Vaicekauskienė 1996 metais. Tais pačiais metais rudenį įvyko tradicinių audinių paroda. Parodos pagrindu išleistas katalogas: A. Vaicekauskienė „Tradiciniai audiniai“. Dalis eksponatų buvo įsigyta ilgesniam eksponavimui. Pradėta rinkti kiti eksponatai susiję su audiniais ir audimu. 1997m. įsikūrus Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijai pradėta organizuoti Velykinio apeiginio meno konkursas, kurio geriausieji eksponatai kasmet papildo apeiginio meno skyrių.

Šiuo metu Senosios klebonijos muziejuje turime kelis skyrius:

  • audinių (lovatieses, staltieses, rankšluosčiai)
  • drabužių (sijonai, prijuostės, marškiniai)
  • juostų kolekcija
  • mezginių ir siuvinėjimų
  • baldų (kraitinės skrynios, kuparai, spintos)
  • buities rakandų (lino ir vilnos apdirbimo įrankiai, lygintuvai)
  • šiuolaikines tautodailės (medžio drožiniai, keramika, floristika, pinti daiktai)
  • apeiginio meno (margučiai, verbos, sodai, karpiniai, derlinių vainikai)


Pastovi etnografinė paroda Liaudies kultūros muziejuje „Senoji klebonija“ – apeiginis menas

Liaudies meno paroda „Tautodailė ir tradicija“

2007 rugpjūčio 14 d. įvyko naujai pastatytas Punsko buities muziejaus dalies atidarymas.

Apie iškilmes pasakoja Lenkijos lietuvių etninės kultūros pirmininkė, parodos „Tautodailė ir tradicija“ sumanytoja ir kuratorė Aldona Vaicekauskienė (red)

Naujai statomi buities muziejaus pastatai karčiama ir muziejus buvo labai įdėmiai stebimi ir laukiama atidarymo. Norėjosi, kad iškilmių dalyviai galėtų ne tik paskanauti lietuviškų patiekalų naujoje užeigoje, bet kad ir muziejaus pastato sienos nebūtų tuščios, todėl sumanyta surengti šiuolaikinės tautodailės liaudies meistrų parodą „Tautodailė ir tradicija“

Garbingus svečius iš Lenkijos ir Lietuvos, atvykusius iš iškilmingo Punsko tarybos posėdžio skirto parapijos 410- ųjų įkūrimo metinių proga pasitikome su žolynais apipintuose vartuose su „Alnos“ kapela ir „Gimtinės“ dainomis. Taką juostomis išpynė „Šalcinuko“ šokėjai. Susirinkusius svečius pasveikino valščiaus viršaitis Vytautas Liškauskas. Jis paprašė perkirpti specjaliai šiam tikslui nuaustą rinktinę juostą. Prieš pereinant pro vartus atkeliavę Panemunes žolinčiai Jonas Skoncmanas ir Kunčienė Danutė specjaliai surinktomis žiolėmis iš tam tikslui paruoštų vaško ragų asmilkė vartų erdvę. Tokiu būdu norėjo niumti visas negandas ir blogumus galėjusius čia susikaupti, nuvalyti ugneles liepsna dvasios nešvarumus ir paruošti tolimesniam skaisčiam buvimui. Tuo pačiu paprašyt malonės pas Aukščiausiąjį, kad visiems čia besilankantiems būtų gera ir galėtų vykti prasmingi, naudingi bendruomenei darbai išlaikantys tautos dvasią ir sukauptas vertybes. Pastatai buvo šventinami su katalikiška tradicija. Abi pastato šventinimo apeigas atliko Punsko vikaras.

Visi susirinkusieji ir garbingi svečiai aplankė naujame muziejaus pastate surengtą liaudies meno parodą „Tautodailė ir tradicija“. Tautodailės terminu apibūdinamas visas tautos menas, nes apie tai byloja pats terminas tauta ir dailė. Tautodailė tai vidinis liaudies balsas. Širdies ir ranką tvėrinys, prabylantis vaivorykštės spalvomis audinių raštuose, plastiškomis molio ir pintų kūrinių formomis. Tautodailė- tai genetinis žmogaus ir žemės ryšys simboliais, raštų ir spalvų kalba išreikštas. Tautodailė tai unikalus gyvas, besivykstantis tautos kultūros reiškinys atskleidžiantis tautos patirtį, jas gyvenimo sampratą, meninį skonį.

Punsko - Seinų krašto žmonės puosėlėja senasiąs tautodailės tradicijas savaip jos perkurdami ir interpretuodami. Parodoje surinkti tie darbai, kurie atspindi krašto tradicijas ir tautodailės dvasią.

Viena iš seniausių tautodailės šakų tai audimas. Jo užuomazgos siekia Lietuvos senovės laikus, kada pilnos audinių kraičio skrynios buvo kiekvienos jaunamartės pasididžiavimas. Dar dažnoje troboje, močiutės savo kraitinėse skryniose, saugoja senuosius audinius: lovatieses, staltieses, rankšluoščius. Pastaraisiais metais audimo amatas nyksta ir kurančių audėjų vos keletas. Paminėti reikėtų Veroniką Valenskienę iš Punsko ir Emiliją Valukonienę iš Jonaraisčio. Jų darbai sukurtą per pastarąjį dešimtmetį. Tai rinktinės lovatiesės, daugianyčiai ir rinktiniai rankšluoščiai, kilimėliai, juostos. Šiek tiek anksčiau išaustus audinius pristato Ona Svetlauskienė iš Vaitakiemio, Birutė Jankauskienė iš Žvikelių, Anėlė Jančiulienė iš Žagarių, Elena Viganauskienė ir Magdalena Markevičienė iš Kampuočių.

Džiugu, kad audimo tradicijas tęsią jaunimas. Šiam kraštui būdingos rinktinės juostos kurių ištakos siekia XIII a. Rinktinių juostų raštai išsaugojo senąją simboliką. Tai tarsi kalba išreikšta raštą atėjusi iš amžių, glūdumas iki mūsų laikų. Juostų audimo ir pynimo tradicijas puosėlėja Navinykų pagrindinės mokyklos mokiniai. Šios mokyklos direktorė, etnografė Nastutė Sidarienė pati labai gerai išmano audimo meną ir moko visus savo mokyklos mokinius. Navinykų mokyklos absolventai atėję į Punsko gimnazją, padeda mok. Aldonai Veicekauskienei mokyti Punsko moksleivius juostų audimo meno gudrybių. Parodoje savo karpinius eksponuoja mokytoja Raimonda Chmieliauskienė ir Punsko gimnazijos mokinė Edita Svetlauskaitė. Beja, Editos karpiniai 2007 m. pateko į Lietuvos respublikinę parodą Vilniuje.

Aplinkinių lietuviškų mokyklų mokiniai ir mokytojai puosėlėja tradicinių karpinių meną su kuriais kasmet dalyvauja LLEKD organizuojamame Velykiniame konkurse.

Šiuo metu populiariausia tautodailės šaka tai nerimas vašeliu. Mezginiai- graži ir miela senoviška lietuviško interjero bei drabužių puošmena. Vąšeliu nerti mezginiai atkartoja savaip perkurtus XIX amžius labai mėgtus pinikų geometrinius raštus audeklo pakraščiuose. Dabar vyraujas tinklas su ažiūrinėmis ir užpildytomis kilpomis, kurios sudaro pasikartojantį geometrinį, stilizuotą augalinį ir gyvuninį ornamentą. Taip puošiami rankšluoščių galai, neriamos staltiesės ir staltiesėlės, tautinės moterų kepuraitės. Parodoje tik maža dalelė mūsų darbščių motėrų rankų dailiųjų darbo. Tautodailės darbai dovanojami giminėms, pažystamiems ir daugiausiai ją paskirama anūkams. Šoje srityje daug darbų padarusi yra Elena Nevulienė, Danutė Stoskėliūninė ir Emilija Brazinskaitė iš Seinų, Nijolė Valinčienė iš Navinykų, Ona Pykienė, Birutė Gudaitienė, Tėklė Valinčienė iš Punsko, Elena Matulevičienė iš Seivų, Genutė Berneckeinė iš Vaitakiemio, Genutė Krakauskienė iš Raistinių, Paznekienė iš Vaiponios. Siuvinėjimas tai sena tautinių drabužių puošimo technika, dabar atsikartojanti staltiesių, staltiesėlių ir kilimėlių raštuose. Paminėti reikėtų Kastulę Subačienę iš Seinų, Oną Tumelienę iš Punsko ir Vilę Žukauskienę iš Punsko. Jų sukurtuose darbuose atsispindi senasis iškilus siuvinėjimas, baltais ir spavotais siūlais bei vėlyvesnis siuvinėjimas - kiauraraščiu.

Ypatingą vietą tautodailės srityje užima floristika. Išskirtinė yra Birutės Roglienės kūryba iš javų, kukurūzų, grūdų, pupų bei žolynų. Šia technika kuria paveikslus, figūras. Yra sukūrusi Lenkijos ir Lietuvos herbus, rugiapjūtės pabaigtuvių vainikus, šventųjų figūros altorėlių forma. Ypač įdomi jos sukurta Marijos skulptūra stovinti Seinų bažnyčioje. Tai sudėtinga kelių aukštų erdvinė figūra pagaminta iš vietinių augalų ir sėklų. Floristika, bet labiau interjero dekoratyvinio pobūdžio užsiima Gražina Berneckienė iš Vaitakiemio ir Elena Grigutienė iš Kampuočių. Pagamintais darbais puošia savo aplinką, namus, dovanoja draugams, dalyvauja parodose.

Metalo meninis apdibimas, reiškęsis labiau metalinių kryžių gamyboje, pastaraisiais dešimtmečiais išpletė savo paskirtį ir formą. Kalvystės dirbiniais garsėja Antanas ir sūnus Valdas Petruškevičiai iš Vaitakiemio. Jų dirbiniai tai kryžiai, saulutės, dekoratyvios tvorelės, vartai, laiptų turėklai ir kiti. Jų darbuose tęsiama senoji kalvystės tradicija - plokšti ir erdviški, laužytų ir lenktų, suktų ir geometrinių ornamentų derinys.

Parodoje taip pat keramikai iš Lietuvos. Specialiai šiai parodai keramikos indų rinkinį pagamino „Gando“ įmonė iš Marijampolės. Jų formos ir ornamentika atkartoja senąją keramikos tradiciją. Kuršėnų amatų centro keramikos darbai tai naujoviškos formos ir originalus dekoro būdas.

Teksto autorė Aldona Vaicekauskienė.