Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija
Stowarzyszenie Litewskiej Kultury Etnicznej w Polsce
Rengėjai: Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija, Punsko lietuvių liaudies kultūros centras ir Albinas Šuščevičius.
Šių metų birželio 22 d. vyko tradicinė Rasos šventė – Joninės. Tą vakarą į Albino Šuščevičiaus pakrantę sugužėjo liaudies dainininkai, folkloro ansambliai, vietiniai gyventojai ir svečiai. Šilainė pasipuošė kupole, žolynais apipintais vartais, iš šiaudų pintomis pamėklėmis.
Į šventę atvykome pasipuošę šventiniais drabužiais ir nupintais iš lauko gėlių vainikais. Praėję pro vartus visi šventės dalyviai prausėsi rankas, nes tai švaros ir atsinaujinimo simbolis. Prie kupolės ėjome ratelių, Punsko folkloro ansambliai „Gimtinė“ ir „Alna“ bei sutartinių giedotojos kartu su Raudondvario folkloro ansamblio „Piliarožė“ dalyviais dainavo dainas ir sutartines. Netekėjusios merginos mėtė vainikus.
Vėliau dainuodami „Kaipgi gražus gražus rūtelių darželis“ ir „Augo kieme klevelis“ pajudėjome miške augančio ąžuolo link. Čia sudarę kelis ratelius aplink lietuviams šventą medį dalyviai sudainavo „Nesprok, žalias ąžuolėli“, „Aš pasėjau ąžuolą“ bei „Žemėj Lietuvos“.
Pagerbę medžius ėjome prie aukuro. Čia buvo uždegta ugnis, pagerbta ugnies deivė Gabija, išsakyti linkėjimai mūsų kraštui. Kiekvienas iš šventės dalyvių gavo pagaliuką, kurį vėliau, jau sugalvojus svajonę, galėjo įmesti į aukuro ugnį. Čia taip pat buvom pavaišinti gira. Nuskambėjo kanklės ir svečių atliekama daina „Šalia kelio jovaras stovėjo“.
Pagerbę ugnį uždegėme fakelus ir patraukėme rugių lauko link. Prie sodybos pasitiko mus šeimininkai. Lauktuvių jiems buvo įteikta duona kaip gerovės, laimės, vaisingumo simbolis. Skambėjo javus apdainuojantys kūriniai. Pagarbinę Žemyną su dainomis skubėjome palydėti saulę. Sugrįžę į centrinę šventės vietą sveikinome Jonus ir Janinas. Jiems nuskambėjo romansas ir keli muzikiniai kūriniai. Šokta „Malūnėlį“, „Grandskverą“ ir „Abelytę“. Pasveikinę varduvininkus, visi norintys būrėsi prie raganų, nes iš kelyje surinktų lauko ir miško augalų norėjo sužinoti savo ateitį.
Sutemus buvo uždegtas didžiulis laužas, pamėklės, nuo kalno riedėjo degantys mediniai ratai. Jaunimas plukdė vainikus. Vėliau vyko šventinė vakaronė ir šokiai. Kadangi ta naktis yra trumpiausia metuose, tai patys ištvermingiausieji linksminosi iki saulės patekėjimo.
Lidija BATVINSKAITĖ