Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija
Stowarzyszenie Litewskiej Kultury Etnicznej w PolsceŠiais mokslo metais mūsų mokykloje viešėjo nemažai svečių. Štai ką jie įrašė į mokyklos svečių knygą.
***
„Mieli Kolegos,
Noriu padėkoti už nuoširdų darbą. Palinkėti ir toliau puoselėti lietuvišką dvasią. Prisiminkit, kad mums Jūs svarbūs.“
Vaidas Bacys
2012 09 07
***
„Mieli mokiniai, mokytojai, Direktore, … sušildėte, įkvėpėte... Ačiū, kad saugojate ir puoselėjate lietuvybę. Linkiu dar ilgai gyvuoti Jūsų jaukiai mokyklai. Stiprybės ir energijos Direktorei ir mokytojams. Jūs – Lietuvos šviesuoliai.“
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos choras „Šypsenėlė“ ir Europos klubas
2012 10 19
***
„Ačiū, kad puoselėjate lietuvybę, kad mokote jaunąją kartą mylėti šią žemę, nes ji yra Tėvynė. Linkime sėkmės šiame sunkiame darbe.“
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė
2013 02 25
***
„Iki naujų susitikimų!“
Romualdas Ozolas
Bronislovas Genzelis
Alvydas Medalinskas
2013 02 25
***
„Graži mokykla ir gražios tradicijos, o juostos gražiausios.” (vert. iš lenkų k.)
Maciej Jakubowski, Nacionalinės edukacijos ministerijos viceministras
2013 04 29
***
„Esu pakerėtas mokyklos darbo ir tautinių tradicijų puoselėjimo. Su linkėjimais įveikti visus sunkumus.” (vert. iš lenkų k.) Maciej Tefelski, Palenkės vaivados įgaliotinis tautinių mažumų reikalams
2013 04 29
***
„Dvidešimt septintasis „Poezijos pavasaris“ Punsko krašte... Finalinis akordas toje vietoje, kur kažkada, tiksliau, prieš 27 metus, trykštelėjo viltinga lietuviško žodžio srovė, žadėjo lietuviškos kalbos skambesį, amžiną džiugesį...
Šiandien nuotaikos minorinės, atsisveikiname ne tik su 27-uoju Poezijos pavasariu, bet ir su šiuo lietuvišku židiniu. Tikime, kad viltis suras kokį nors stebuklą. Tuo kartu – ačiū už šilumą.“
Ramutė Skučaitė, Viktoras Rudžianskas, Alis Balbierius, Antanas Drilinga
2013 05 23
***
Gražūs ir viltingi svečių įrašai liudija, kad šioje mokykloje, kaip ir kasmet, virte virė darbas, buvo saugomos tradicijos, gerbiamas ir puoselėjamas lietuviškas žodis. Tai buvo svarbiausias mokyklos uždavinys. Kokiu būdu jį vykdėme? Visų pirma atkakliai ir nuoširdžiai dirbdami savo darbą, uoliai mokydami mokinius, įvairiais būdais stengdamiesi jiems įdiegti gebėjimus ir žinias.
Svarbesni pasiekimai, kuriuos reiktų paminėti, tai geri ryšiai su mokinių tėvais, kurie palaikė ir stengėsi išlaikyti mokyklą, padėjo rengti šventes.
VI klasės mokiniai neblogai parašė šeštokų patikrą – egzaminą, kurio vidurkis buvo aukštesnis už pernykštį, nors klasė buvo žymiai silpnesnė.
Mokiniai aktyviai dalyvavo įvairiuose tarpmokykliniuose konkursuose. Daugelyje iš jų pavyko laimėti neblogas vietas ir apdovanojimus:
• Dailės konkurse „Saugi pagalba tėvų ūkyje“ pagyrimą pelnė Arvydas Berneckas.
• Dailės konkurse „Nutapyk Kalėdų svajones“ pirmąją vietą pelnė Laima Sidarytė, pagyrimus Viktoras Jankauskas, Dovydas Pečiulis ir Edmundas Petruškevičius.
• Dailės konkurse „Velykinis zuikis“ trečiąją vietą laimėjo Laima Sidarytė, o pagyrimą Viktorija Grigutytė.
• Vaikų teatrų festivalyje Punske mūsų mokyklos teatro vaidintojas Arvydas Berneckas išrinktas geriausiu aktoriumi.
• Mūsų mokyklos vaidinimą parodėme Marijampolėje, Vaikų teatrų šventėje „Mažieji obuoliukai“. Šventės metu mokinė Viktorija Grigutytė už geriausiai atliktą vaidmenį apdovanota Aukso obuoliuku.
• Dailės konkurse „Bitė ir jos aplinka“ pirmąją vietą pelnė Viktorija Grigutytė, o pagyrimą Laima Sidarytė.
• Lietuvių kalbos konkurse pirmąją vietą laimėjo Viktorija Grigutytė.
• Dailės konkurse „Saugios atostogos vaiko akimis“ pirmąją vietą laimėjo Laima Sidarytė, o pagyrimą Viktorija Grigutytė.
Mokykla, kaip ir anksčiau, nuoširdžiai bendradarbiavo su kitomis valsčiaus mokyklomis: rengė bendras šventes, ekskursijas. Svarbiausią šių metų ekskursiją surengėme į Druskininkus ir Liškiavą, aišku, pasikvietę Pristavonių ir Vidugirių mokinius. Ekskursiją paremti paprašėme Lietuvos URM. Jau kelintą kartą Lietuva padeda mums suorganizuoti įdomias išvykas.
Mokyklos darbą sudrumstė dvi nuo jos nepriklausomos juodos datos: vasario 27 d. ir gegužės 17 d., kai dauguma Punsko valsčiaus tarėjų pakėlė rankas prieš mokyklą. Nesidomėjo nei mokyklos pasiekimais, nei turtinga praeitimi, nei vaikų skaičiumi ar materialine būkle. Iš visų trijų mokyklų pasiekimų esminis dalykas pasirodė Vidugirių mokyklos pastatas, kuris šiek tiek naujesnis už Navinykų ar Pristavonių. Todėl pastatą paliko, o mokyklą su didžiausiu vaikų skaičiumi (šiais mokslo metais Navinykų mokykloje mokėsi 28 vaikai) nusprendė uždaryti. Nieks nesupranta šio sprendimo ir nieks nesugebėjo paaiškinti. Kituose valsčiuose, kur uždarinėjamos mokyklos, niekas nesivadovavo pastato naujumu (prieš kelerius metus kaimyniniam Krasnapolio valsčiuje uždaryta visiškai neseniai pastatyta mokykla Jegliniec kaime, nes ten mažiausias vaikų skaičius, o kitas tūkstantmečio mokyklas su didesniu vaikų skaičiumi palikta). Mat niekur kitur pastatai nėra svarbesni už žmones. Argi mūsų visuomenė visiškai skirtingai mąsto? Be pastato daugelio mokyklų gyvavimo istorija ilgesnė negu su pastatu (visos lietuviškos mokyklos buvo įkurtos privačiuose ūkininkų namuose ir tik po kelių dešimtmečių iškilo pastatai).
Taigi mokykla pasilieka su daugeliu klaustukų. Kas jos laukia po atostogų? Ar vėl krykštaus joje vaikai? Ar aikštelėje žais kamuoliu? Ar vėl palinkę prie suolų skaitys, rašys?.. Ar... Šie klausimai pasilieka atviri...
Nastutė SIDARIENĖ