Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija
Stowarzyszenie Litewskiej Kultury Etnicznej w Polsce
2010 10 15 – 2010 10 17 Tarnogrūde (Tarnogród) vyko Lenkijos kaimo teatrų konkurso laureatų pasirodymas. Vienu iš dvylikos laureatų tapo ir Punsko folkloro ansamblis „Gimtinė“ suvaidinęs rugiapjūtės pabaigtuves. Tai didelis pasiekimas būti vienu iš dvylikos geriausių kaimo teatrų visoje Lenkijoje.
Tarnogrūde gauti garbės raštai:
Garbės raštas Punsko folkloro ansambliui „Gimtinė“
Padėka folkloro ansamblio „Gimtinė“ vadovei Angelei Bapkauskienei
Skelbia: Lietuvių etninės kultūros draugija
Įspūdžiai iš renginio
Punsko spektaklis tarp laureatų
Jau XXVII-ąjį kartą šiemet buvo suorganizuota kaimo teatrų apžiūra visos Lenkijos mastu. Apžiūra vyko keliais etapais: apskričių, vaivadijų ir makroregionų. Punsko folkloro ansamblis „Gimtinė“ kartu su Kaimo muzikantais, „Šalcinuko“ atstovais ir Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos (LLEKD) valdybos nariais paruošė apeiginį spektaklį „Rugiapjūtės pabaigtuves“. Su šiuo spektakliu dalyvauta jau ne vieną kartą įvairiuose renginuose: Suvalkuose, Vilniuje, Punske. Spektaklio turinys tai XIX a. pabaigos rugiapjūtės papročiai, dainos, šokiai, pabaigtuvių vainikai. Daug padirbėta scenografijos, rekvizitų, aprangos ir režisūros srityse. Taikliai parinkti veikėjai gerai atlieka savo vaidmenį. Įdėjus tiek daug pastangų ir lėšų siuvant kostiumus, pritaikant rekvizitus, ryžomės dalyvauti konkurse. Važiuojant į vaivadijos apžiūrą transportą nemokamai suteikė Punsko savivaldybė. Neapvylėme ir iš Lomžos grįžome su pirma vieta ir teise vykti į sekantį etapą Stoczek Lukowski vietovėje. Vykstant į makroregiono apžiūrą atstovavome Palenkės vaivadiją. Transportą nemokamai parūpino Seinų apskrities valdžios. Šioje apžiūroje grupė pasirodė labai gerai ir komisijos sprendimu buvome pakviesti dalyvauti laureatų festivalyje. Šį kartą dar toliau – Tarnogrūde (Tarnogród), šalia istorinės vietovės Zamošč (Zamość). Visi spektaklio dalyviai norėjo dalyvauti finaliniame pasirodyme ir LLEKD valdybai teko didžiausias rūpestis – pasirūpinti transportu. Padedant Punsko valščiaus viršaičiui pavyko gauti lėšų iš Palenkės maršalo administracijos. Dalyvių akreditaciją sutiko padengti Punsko savivaldybė. Likusios transporto išlaidos bus padengtos iš LLEKD gyventojų paaukoto 1 % nuo pajamų mokesčio (Lietuvoje galima aukoti 2 % nuo pajamų mokesčio).
Finalininkų pasirodymai truko tris dienas. Spalio 15 – 17. Tarnogrūdo scenoje pasirodė 11 įvairaus pobūdžio grupių. Kiekvieną pasirodymą stebėjo kompetentinga komisija ir vietiniai bei atvykę žiūrovai.
Komisjoje dalyvavo:
Prof. Lechas Šlivoniakas (Lech Śliwoniak) - teatrologas
Dr. Katarina Smyk (Katarzyna Smyk) - folkloristė
Prof. Piotras Dalikas (Piotr Dahlik) - etnomuzikologas
Marianas Glinkovskis (Marian Glinkowski) - režisierius
Edvardas Voitašekas (Edward Wojtaszek) - režisierius
Punsko spektaklis buvo įvertintas labai gerai. Aptariant pasirodymą visi komisijos nariai vienbalsiai tvirtino, kad rugiapjūtės pabaigtuvės tema buvo ne kartą pristatoma, bet per visą kaimo teatrų peržiūrų istoriją dar nebuvo spektaklio kur scenarijus,scenografija, apranga, daugiaplaniškumas ir visos detalės labai taikliai parinktos ir pergalvota režisūra. Komisijos nariai ne tik džiaugėsi spektaklio eiga, bet tvirtino kad daug vertingų žinių įgijo apie lietuvišką kultūrą – ypač apie juostas ir vainikus. „Džiugu, kad teatrų apžiūroje atsirado naujas kultūros dvelksmas atėjęs nuo mūsų rytinių kaimynų“. Ansambliui buvo įteikta Lublino maršalo dovana. Pagrindime parašyta, kad skiriama „už labai kruopštų spektaklio kiekvienos smulkmenos atlikimą, detaliai pergalvotą apeigų vaizdą ir gerai atliktą režisūrinį darbą su skaitlinga trupe daugiaplaniuose veiksmuose“.
Spektaklio dalyviai šiek tiek keitėsi, bet pagrindas išlikdavo tas pats. Vaidmenis atliko:
Rugiapjūtės talkininkai: Angele Bapkauskienė, Natalė Malinauskienė, Veronika Valenskienė, Genute Mulercikienė, Onutė Batvinskienė, Genute Vaičiulienė, Jonas Staskevičius, Petras Budzeika, Vitas Batvinskas.
Greičiausias kirtėjas – Vaclovas Krakauskas.
Sparčiausia grėbėja – Nijolė Aleksienė.
Rugiapjūtės pabaigtuvių oraciją sakė Onutė Budzeikienė.
Bajoro kiemą atstovavo Aurelija Pečiulytė, Laimutė Sidarytė, Teresė Uzdilaitė, Albinas Šuščevičius, Robertas Vektorius, Aldona Vaicekauskienė.
Muzikantai: Alicija Malinauskaitė, Sigitas Šliaužys, Jonas Balkus, Jonas Vaicekauskas.
Vaikai: Tomas Venslauskas, Raimundas Venslauskas, Tomas Žilinskas, Inga Staskevičiūtė, Daiva Batvinskaitė.
Prie šio spektaklio paruošimo buvo dirbta ilgai, daugelio žmonių. Didžiausią darbą atliko Aldona Vaicekauskienė surinkusi kolektyvą, parūpinusi drabužius ir interjero detales, tvarkiusi organizacinius reikalus. Angelei Babkauskienei teko visų pirma muzikinis apipavidalinimas ir taiklios mintys režisūros srityje.
Kad gerai sugebėjome paruošti spektaklį, tai didelis nuopelnas dviejų draugijos etnografų: Nastutės Sidarienės ir Aldonos Vaicekauskienės, kurių ilgametė praktinė patirtis, surinkta paprotinė medžiaga seinijos krašte, užrašytos dainos iš garsaus Žagarių km. dainininko Jono Jakubausko padėjo įveikti užduotį. Jakubauskas, kaip teigė etnografės, ne kartą pasakojęs apie rugiapjūtės darbus Krasnagrūdos dvare ir pabaigtuvių papročius, rugiapjūtės dainas dainavęs ne tik lietuviškai.
Į Tarnogrūdą važiavo ir draugijos narys kaunietis gimęs Kalvarijoje Albinas Vaškevičius, kuris apie lietuviško spektaklio pasirodymą Lenkijos gilumoje taip atsiliepė: „mano manymu „Gimtinė“ Lenkijoje atlieka ir lietuviškos kultūros ambasadoriaus vaidmenį. Tuo įsitikinau būdamas Tarnogrūde. Juos labai šiltai sutiko lenkai gyvenantys Lenkijos gilumoje ir neturintys išankstinio nusistatymo prieš lietuvius. Manęs jie klausinėjo kokia čia kalba vyksta spektaklis ir, nors kalbos nesuprato, bet su susižavėjimu jį stebėjo“.
Spektaklio dalyve
