2023 11 19, Punske Punsko – Seinų krašto tradicinių prijuosčių atkūrimas Punskas

---

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Punsko-Seinų krašto tradicinių prijuosčių atkūrimas

Aldona Vaicekauskienė (Wojciechowska)

XIX-XX a. moterys prijuostes dėvėjo kaip svarbią išeiginio kostiumo detalę. Tradicinėje kaimo bendruomenės pasaulėžiūroje prijuostė laikyta svarbiu elementu, saugančiu tiek fizinę, tiek dvasinę moters - giminės tęsėjos būseną.

Tradiciškai dukroms motina duodavo kraitį ir prijuosčių. Atėjus naujesnėms madoms, prijuostės ir toliau buvo labai saugomos ir išliko iki šių dienų. Apie tai byloja jų savininkės, kurios iki šių dienų išsaugojo savo močiučių prijuostes. Per pastaruosius kelerius metus perdavė savo močiučių prijuostes. Taip muziejų „Senoji klebonija“ pasiekė penkios austos ir dvi siuvinėtos prijuostės. Tai didelis mūsų krašto lobis. Analizuojant kituose muziejuose sukauptus prijuosčių rinkinius, pasirodė, kad šio krašto prijuosčių yra nemažai Suvalkų regioniniame muziejuje, Lietuvos dailes muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, J. Vainos muziejuje ir „Senosios klebonijos“ muziejuje.

Punsko-Seinų krašte prijuostės dar vadinamos pajuostėmis, žiurkštais. XIX a. prijuostės buvo įvairios. Jos austos iš medvilninių, lininių, kartais naminių, bet dažniausiai fabrikinių vilnonių siūlų. Raštai išrinkti, iškaišyti ar siuvinėti skaistgijų, kartais šilkvilnės siūlais. Spalvingiausios ir puošniausios skersadryžės prijuostės. Jos keliariopos. Labiausiai paplitusios skersadryžės prijuostės, kuriose vizualiai vyrauja viena spalva, jose ritmiškai kartojasi platūs dvinytai austi vienspalviai ruožai, pvz. bordiniai, vyšniniai, violetiniai, žali, mėlyni, rasaliniai, o tarp jų įaustos panašaus pločio grupės siaurų įvairiaspalvių ruoželių, kurie austi dvinytai ir diminiais langučiais. Siaurųjų ruoželių grupės paprastai dvejopo spalvinio derinio. Paįvairinimui naudoti ir melanžiniai siūlai. Kartais šių prijuosčių metmenys ne vienos spalvos, o su protarpiais įmestais siaurais dryželiais ar jų poromis, taip išgaunamas neryškus languotumas.

Prijuostės detalė iš J. Vainos muziejaus

Žinomos prijuostės, kurių viename ar keliuose apatiniuose vienspalviuose plačiuose ruožuose įvairiomis spalvomis iškaišyti ornamentai – rombeliai, langučiai, trikampėliai ir t. t.

Prijuostės pažemio detalė iš Lietuvos dailės muziejaus. Eksponatas priklausė Felicijai Guobienei iš Navinykų km.

Daugiausia sutinkama ivairiaspalvių skersadryžių prijuosčių, kur vienos spalvos fone kartojasi dviejų arba trijų rūšių įvairiaspalvės skersadryžės juostos 5-8 cm pločio. Dažnos fono spalvos tai bordinė, žalia, mėlyna rasalinė, violetinė, rasalinė

Skersadryžės prijuostės iš Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Suvalkų

Nemažai sutinkama prijuosčių išaustų plonais dryželiais keturnytu raštu. Tai dviejų ar trijų spalvų siauri ir platesni dryželiai vienos spalvos fone. Neretai apačioje įaudžiama kitų spalvų platesnių dryželių. Dažnai pagražinama apačia platesne juosta išausta keturnyčiu raštu, taip paryškinant prijuostės apačią.

Taip pat žinomos prijuostės, kuriose kartojasi platūs dviejų spalvų ruožai, pvz. žali ir bordiniai, rasaliniai ir žali.

Skersadryžės prijuostės su plačiomis juostomis. Eksponatai iš Suvalkų regioninio muziejaus ir Lietuvos dailės muziejaus

Kitą prijuosčių grupę sudaro raudono, mėlyno, vyšninio, žalio, tamsiai mėlyno ar violetinio dugno prijuostės, kartais neryškiai sulanguotos ar sudryžuotos siaurais šviesesniais ruoželiais. Prijuostės, kurių metmenyse įmesta kitos spalvos siūlų, jie ir sudaro languotumą, nes skersai prijuostę skaisgijų siūlais įausta pakaitomis atausta įvairaspalviai ruožai su besikartojančiomis vienos spalvos plačiomis juostomis dviejų spalvų siauri keturnyčiai diminiai ruoželiai (violetiniai, žali, raudoni, geltoni), prie kurių priderinta įvairaspalvės juostelės.

Prijuostės, kurių metmenyse įmesta kitos spalvos siūlų, jos sudaro įvairaspalvį languotumą, nes skersai prijuostę skaistgijų siūlais įausta pakaitomis dviejų spalvų siauri keturnyčiai diminiai ruoželiai (violetiniai, žali, raudoni, geltoni), prie kurių priderinta įvairaspalvės justelės. Foną sudaro vienos spalvos besikartojančios juostos. Šios rūšies prijuostės taip pat dėvėtos Lazdijų, Veisėjų apylinkėse.

Labai panašios į minėtąsias yra prijuostės, kurių dvinytame vienspalviame dugne vienos, dviejų ar net trijų spalvų šilkvilnės siūlais maždaug kas 5-8 cm įausti kaišytiniai ruoželiai vienos ar kelių spalvų. Iš tokių pačių audinių siuvo ir išilgadryžes prijuostes.

XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje buvo dėvėtos žalio, rudo, vyšninio, violetinio, rečiau mėlyno, juodo, rasalinio dugno dvinytės prijuostės, kurių pažemiuose įaustos įvairiaspalvių ruoželių grupės austos keturnyčiu audimu arba iškaišyta langučių, saulučių, trikampėlių eilėmis.

Kartais prijuosčių pažemius puošė juodais fabrikiniais mezginiais.

Vienspalviame dugne visame plote kaišytų prijuosčių, tokių kaip Marijampolės ir Vilkaviškio krašte pasitaikė tik pavieniai atvejai.

Pačios vėlyviausios austinės prijuostės dvinytės, tamsioje medvilnėje ataustos vyšnine, mėlyna, žalia, rečiau juoda šilkvilne. Pažemiuose įausti kitos spalvos ruoželiai, pvz. vyšninėje prijuostėje – trys juodi ruoželiai, žalioje – trys vyšniniai. Tokios prijuostės dėvėtos ir gretimose Lietuvos apylinkėse.

XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje moterys Punsko–Seinų krašte, kaip ir panemunių dzūkės, dėvėjo vienspalvio, dažniausiai juodo dugno prijuostes, siuvinėtas ryškiais įvairiaspalviais siūlais. Šioms prijuostėms audė tamsių spalvų pusvilnonius audinius. Jų metmenys medvilniniai, o ataudai naminės ar fabrikinės vilnos (šilkvilnės). Kartais siuvinėtoms prijuostėms pirko tamsių spalvų fabrikinius vilnonius audinius. Siuvo šias prijuostes, kaip Dzūkijoje ir Suvalkijoje, į apačią platėjančias. Pažemius 10–15 cm pridurdavo įvairiai klostytus – vienodo pločio vienakryptėmis, po dvi ar tris grupuotomis klostelėmis ar sutraukdavo koreliu. Virš pridūrimo pažemiuose, o kartais ir šonuose rankomis, vėliau – mašina siuvinėjo gėles ryškiais įvairiaspalviais skaistgijų, kartais šilkvilnės ir naminiais vilnoniais siūlais.

Rankomis siuvinėjo lygiuoju dygsniu pildant, virvute, rečiau pasitaiko siuvinėtų kryželiu. Dažniausiai apačioje išsiuvinėta vienakryptė ar nuo prijuostės vidurio į šalis vingiuojanti šakutė, abipus kurios komponuoti lapai ir žiedai. Šakutės galai kartais šonuose pakyla net iki pusės prijuostės. Lapai dažnai siuvinėti dviejų atspalvių žaliais siūlais, perskiriant lapą išilgai pusiau. Didieji žiedai ir pumpurai siuvinėti raudona, rožine, vyšnine spalva, smulkūs žiedeliai – balta, mėlyna, violetine, oranžine. Kartais išsiuvinėtos 3–7 atskiros arba tarpusavyje sujungtos gėlių puokštės. Pagyvenusių moterų teigimu, gražiausios buvusios siuvinėtos „brolukais“. Kai kurios moterys, turėjusios siuvimo mašinas, išsiuvinėdavo prijuostes sau ir kitiems. Siuvinėtos prijuostės dėvėtos greta kitos rūšies prijuosčių, kaip antai, skersadryžių, vienspalvių ir kitų.

Siuvinėtų prijuosčių detalės iš Lietuvos dailės muziejaus

Po Pirmojo Pasaulinio karo, pakitus kitoms aprangos dalims, šventadienės prijuostės mažai bedėvėtos, bet labai vertinamos ir saugomos. Ypatingo dėmesio prijuostės susilaukė Punsko-Seinų krašte. Dar ir šiuo metu galima surasti austų ir siuvinėtų prijuosčių paveldėtų iš močiučių ir saugomų kuparuose ar spintose, kartais paslėptų namo palėpėje.Ypatingai vertino ir brangino vyresnės moterys. Dar apie 60–uosius metus mano močiutė atėjus šventadieniui išsiimdavo iš kuparo pajuostį, užsirišdavo ir pasiėmusi maldaknygę melsdavosi (P. Budzdeika gim. 1951 m.).

Apie prijuosčių vertinimą byloja dar visai nesenai atkeliavę eksponatai į Punsko muziejų „Senoji klebonija“. Prieš trejis metus siuvinėtą savo močiutės prijuostę atidavė Anelė Venslauskienė iš Kreivėnų, dvi austines prijuostes savo močiutės Katrės Vaškevičienės atidavė Juratė Kardauskienė iš Punsko. Prieš metus savo močiutės austą prijuostę surado Aldona Radzevičienė iš Pristavonių, o prieš kelis mėnesius, savo močiutės spalvotomis juostomis išaustą skersadryže prijuoste, pradžiugino Teresė Kuosienė-Dapkevičiūtė gimusi Žagarių kaime, Seinų parapijoje.

Atkuriant prijuostes naudojausi įvairia ikonografine medžiaga iš Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Suvalkų regioninio muziejaus ir Punsko „Senosios klebonijos“ surinktais eksponatais bei J. Vainos muziejuje surastomis prijuosčių skiautėmis.

Didelę reikšmę atliko ir senosios nuotraukos, kurios buvo prezentuojamos parodoje Punsko liciejaus patalpose švenčiant Lietuvos Tautinio kostiumo metus. Nuotraukose matyt, kad vyresnės moterys užsirišdavo savo prijuostes, nes nuotraukos traktuota kaip ypatinga proga.

Vyresnės moterys pasipuošusios senovinėmis prijuostėmis, o jaunesnės jau su šiuolaikiškesne apranga. Nuotraukos iš parodos skirtos Tautinio kostiumo metams.

Turint tiek daug įvairios ikonografinės medžiagos susigundyta dalį prijuosčių atkurti, kad galėtų susipažinti platesnis būrys šio krašto žmonių. Visus austinės prijuostės išaustos Punsko tautodailės dirbtuvėse „Šimtavirvis“, kur sukaupta rankinės audimo staklės ir kita audimui būtina įranga. Audžiant prijuostes labai didelė pagalba buvo mūsų audėjos Veronikos Valenskienės. Pravertė jos ilgametė audimo patirtis ir technologiniai įgūdžiai apmetant siūlus, nuimant, apriečiant ir suveriant juos į skietą.

Audimo metmenims naudota juoda pirktinė medvilnė. Ataudams įsigyti siūlai „Vernito“ parduotuvėje Marijampolėje. Tai turbūt vienintėlė tokio tipo parduotuvė Lietuvoje. Išaustos skersadryžės prijuostės su įvairaspalvėmis juostomis, austos keturnytu audimu įaudžiant kelių spalvų siauras juosteles, išilgadryžės su keturnyto audimo rašteliais ir su pakaišymais apačioje. Išausta taip pat juodas audinys prijuostei. Audinys ant juodų medvilnės matmenų siūlų atausta juoda šilkvilne. Prijuostė pasiūta pagal surastų eksponatų formą. Apačioje prisiūtas klostytas pridurkas.

Šiame straipsnyje pateikiama tik dalis atkurtų ir sukurtų prijuosčių. Daugiau prijuosčių galima pamatyti muziejuje „Senoji klebonija“. Ten jau visą vasarą veikė prijuosčių paroda. Kadangi yra nemažas lankytojų susidomėjimas tai planuojama parodą pratęsti. Sunku pasakyti, kad prijuostės yra labai tiksliai atkurtos. Eksponatai, kurie saugomi muziejuose yra laiko nudėvėti, spalvos dažnai nublukę. Dalis ikonografinės medžiagos gauta nuotraukų pavidalu, tai taip pat neatiduoda tikrovės. Kaip bebūtų, bet labai džiugu, kad tiek daug medžiagos pavyko surasti. Apibendrinant galima teigti, kad šio krašto austinės prijuostės labai įvairios. Vyrauja dvinyto audimo skersadryžės, kartais su pakaišymu ar keturnyto rašto paįvairinimu apačioje. Įspūdingai atrodo tos prijuostės, kada apmetant siūlus įmaišoma kitos spalvos. Gaunasi neryškus languotumas. Skersadryžės prijuostės audžiamos ir keturnytu, siaurų ruoželių raštu. Iš keturnyto audimo formuojami ir išilgi ploni kelių spalvų ruoželiai.

Punsko muziejuje „Senoji klebonija“‚ jau kelis mėnesius veikia atkurtų ir sukurtų prijuosčių paroda. Gal ir ne viskas tiksliai atitinka eksponato pavyzdį, bet prijuostės išaustos pagal bendrą spalvų, rašto juostų išdėstymo principą.

Keli pavyzdžiai atkurtų prijuosčių:

Skersadryžė prijuostė kairėje atkurta pagal eksponatą iš Miklausės kaimo (buvusios Punsko parapijoje). Eksponatas saugomas Lietuvos dailės muziejuje. Dešinėje tokio pat tipo prijuostė išausta pagal eksponatą iš Seinų valsčiaus, saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Skersadryžė prijuostė kairėje atkurta pagal eksponatą iš Būdviečio apylinkių (buvusios Punsko parapijos). Eksponatas saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Prijuostės su kitos spalvos apmetimo siūlais. Dešinėje išausta pagal skiautę surastą J. Vainos muziejuje.

Dešinėje keturnyto audimo išilgadryžė prijuostė išausta pagal eksponatą iš Žvikelių km. saugomą Suvalkų regioniniame muziejuje. Kairėje prijuostė su išilgomis juostomis išaustomis keturnyčiu raštu. Prijuostės atkurtos pagal eksponatą iš Punsko parapijos esantį muziejuje „Senoji klebonija“.

Nuotraukų paroda muziejuje „Senoji klebonija“

Siuvinėta prijuostė sukurta pagal bendrą siuvinėjimo principą. Išsiuvinėta ant juodo austinio audinio. Prijuostė dešinėje išsiuvinėta ant staklėmis išausto audinio pagal eksponatą iš Zovodos kaimo Punsko parapija. Eksponatas saugomas Lietuvos dailės muziejuje.

Atkurtos ir sukurtos prijuostės po parodos perduotos saugoti muziejui „Senoji klebonija“ Punske