Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija
Stowarzyszenie Litewskiej Kultury Etnicznej w Polsce2021 m. Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija vykdė projektą „Sūduvių- jotvingių žemės atmintis“. Buvo įgyvendinamas tarpusavyje susijusių veiklų ciklas, kurio pagrindinis tikslas – susipažinti su mūsų protėvių sūduvių gyvenamomis vietomis bei lietuvių paveldu. Vykdant numatytus uždavinius susitelkta į tą Sūduvos dalį, kur visos Sūduvos upių motinos Šešupės versmės, kur po Melno sutarties kraštas buvo grąžintas Lietuvai ir vėl pradėtas apgyvendinti. Tai nuostabaus grožio teritorija su žaliuojančiomis kalvomis, ledynmečio paliktomis daubomis ir tyvuliuojančiais ežerais, srauniomis upėmis, šaltiniais. Čia paslėpti didžiuliai materialinės ir dvasinės kultūros lobiai su piliakalniais, pilkapiais, alkakalniais ir tautosaka bei išlikusiais hidronimais ir toponimais. Tik maža sūduvių palikimo dalis mus pasiekia per archeologinius kasinėjimus ir skurdokus istorijos šaltinius.
Mūsų tyrinėjimų teritorijoje yra didingas Šiurpilio piliakalnis, nuo kurio atsiveria platūs apylinkės vaizdai. Tai buvusi pagrindinė sūduvių gyvenvietė. Natūralios gamtinės kliūtys ir įrengti įtvirtinimai sudarė visą platų gynybinį kompleksą, kuris, manoma, prilygo kitoms panašioms vietoms tuometinėje Lietuvoje. Nepaisant to, XIII a. pabaigoje ši pilis buvo kryžiuočių užkariauta. Melno sutartimi 1422 m. ši teritorija atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Po to į ją pradėjo keltis lietuviai nuo kairiojo Nemuno kranto. Su savimi jie atsinešė ir daugelį pavadinimų. Iki šių dienų Suvalkų kraštovaizdžio parke ir apylinkėse išlikę vietovių ir vandenų pavadinimai stebina ne vieną keliautoją.
Vykdant projektą buvo galimybė arčiau susipažinti su minėtu paveldu. Projektas buvo įgyvendinamas Punske ir Suvalkų kraštovaizdžio parko teritorijoje (Šiurpilis). Parko plote esąs ne tik Šiurpilio piliakalnio kompleksas, Ravelių ir Gulbiniškių kalnai, bet ir Šešupės ištakos, Ančios ir kiti poledyninės kilmės ežerai (jų iš viso suskaičiuojama net 24), Juodosios Ančios ir Šešupės slėniai bei kitos poledyninės reljefo formos, 4 riedulynai. Čia yra gražiai įrengtas Turtulio gamtos pažintinis takas ir Smalnykų apžvalgos aikštelė, nuo kurių atsiveria puiki krašto panorama. Suvalkų kraštovaizdžio parko būstinės teritorijoje buvo surengta Rasos šventė. Tai nuostabi vieta, kur teka Juodoji Ančia, kur Juodelio ežeras ir neprilygstama vieta žoliavimui, vainikėlių pynimui, kupolei ir kitiems Rasos šventės elementams.
Pasitelkus Lietuvos ir Lenkijos istorikų, archeologų, kraštotyrininkų sukauptas žinias vykdant projektą nufilmuota ir sumontuota medžiaga bus prieinama plačiajai visuomenei. Kad geriau galima būtų pristatyti krašto panoramą, žygių metu buvo pasitelktos techninės priemonės, t. y. dronas. Šios vietos traukia daugelį turistų iš įvairių pasaulio šalių, bet šis kraštas nėra pakankamai pažįstamas lietuviams ir visiems šio regiono gyventojams. Sukurtas filmas turėtų supažindinti su šio krašto istorine atmintimi ir nuostabiu gamtos grožiu.
Pagrindinės projekto veiklos sritys:
1. Įgyvendinant projektą buvo suorganizuoti žygiai ir dalyviai supažindinti su sūduvių gyvenamos teritorijos pagrindine gyvenviete Šiurpiliu bei aplinkinėmis vietovėmis, su tos teritorijos nuostabia gamta, piliakalniais, pilkapiais, alkakalniais, ežerais, upėmis. Daugelis vietovardžių ir vandenvardžių yra suprantami tik lietuvio ausiai, nors lietuviai ten jau negyvena.
2. Žygio metu buvo nufilmuota istorinė ir archeologinė medžiagą . Vėliau buvo sumontuotas filmas.
3. Birželio mėnesį buvo suorganizuota stovykla moksleiviams, kurios metu mokyta lietuvių liaudies dainų, ratelių, šokių, vainikų pynimo, augalų atpažinimo.
4. Stovyklos metu vakarais vyko liaudiškos vakaronės.
5. Suorganizuota Rasos šventė su apeiginiais sūduvių elementais prie kultūros paveldo objekto – Šiurpilio piliakalnio. Prieš ją surengtos folkloro ir tautodailės kūrybinės dirbtuvės. Kartu tai buvo ir pasiruošimas minėtai didingai šventei. Mokytasi liaudies dainų, ratelių, šokių, buvo supažindinama su Rasos šventės prasme, senosiomis tradicijomis, apeiginiais elementais (ėjimas pro šventinius vartus, rateliai prie kupolės, nusilenkimas saulei, apeigos prie aukuro, vainikėlių plukdymas). Šiurpilio teritorijoje gausu įvairiausių žolynų, augalų. Patyrę žolininkai mokė atpažinti augalus, supažindino su vaistažolių panaudojimu. „Gimtinės“ ansamblio dalyvės mokė jaunimą pinti vainikus. „Liktužės“ ansamblio dalyviai žolynais apipynė kupolę ir vartus. Visa vainikavo Rasos šventė. Toks didingas renginys Šiurpilio teritorijoje buvo organizuojamas pirmą kartą. Šioje šventėje dalyvavo folkloro ansamblis „Liktužė“, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos ansambliai „Gimtinė“, „Alna“, „Šalcinukas“, Suvalkų lietuvių ansamblis „Ančia“.
6. Pabaigoje buvo suorganizuota pažintinė ekskursija po buvusias senųjų sūduvių žemes. Tai buvusi neeilinė proga pasigrožėti nuostabia Sūduvos (Jotvos) gamta, susipažinti su krašto istorija. Dalyviai turėjo galimybę susipažinti, pabendrauti, išmokti naujų dalykų. Tai leido sukurti bendrumo jausmą, skatino toliau bendradarbiauti.
7. Viso projekto reikšminga veikla tai konferencija, kurioje dalyvavo Lietuvos kraštotyrininkai ir mokslininkai: Kęstutis Subačius (g. 1937 m. Lazdijuose) – istorikas, kultūros ir švietimo veikėjas, Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos narys, Sūduvos krašto klubo narys, sukauptas žinias apie Sūduvą ir jos unikalų paveldą sudėjęs į knygas „Sūduvos kraštas nuo priešistorinių laikų iki XX a. III dešimtmečio“ ir „Sūduvių protėvių dvasinis testamentas“, kur daug vietos skiriama ir Sūduvos teritorijai dabartinėje Lenkijoje; Algimantas Merkevičius – archeologas, Vilniaus universiteto dėstytojas (paskaita apie archeologinius tyrinėjimus Sūduvoje ir sūduvius priešistorėje); Ramūnas Valiokas – fizikos daktaras, Fizikinių ir technologijos mokslų centro Nanoinžinerijos skyriaus vedėjas, Sūduvos istorijos tyrinėtojas.
Konferencija vyko Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos būstinėje. Jos tema – „Sūduvių-jotvingių žemės atmintis“. Pranešimus skaitė: dr. Ramūnas Valiokas – „Gyvenimas po ledyno – kaip šiuolaikinės technologijos atskleidžia mūsų priešistorę“, Kęstutis Subačius – „Sūduviai ir Sūduva istorijos kontekste“, doc. dr. Algimantas Merkevičius – „Sūduva. Senosios praeities paslaptis atskleidžiant“.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Paseinėlių piliakalnis
Paseinėlių piliakalnis
Uosinės piliakalnis
Žubronų piliakalnis
