Nors už lango dar gili žiema, bet Velykos nenumaldomai artėja... Kaip ir kiekvienais metais kviečiame su Velykiniais darbeliais į Punską. Šiemet konkurso nebus – tik paroda, bet visus labai nuoširdžiai kviečiame dalyvauti.
Prašau paraginti savo artimuosius, pažįstamus, mokinius, nes darbus priimame visų – ir didelių ir mažų kūrėjų. Jeigu darbus sudėtinga pristatyti į Punską, tai parašykite ir pasiimsime iš Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Nidos. Parašius nurodysime kokiu adresu pristatyti.
Laukiame ir turime viltį susitikti Punske per Atvelykį.
Bus malonu, jeigu kvietimą persiūsite tiems, kas norėtų sudalyvauti parodoje.
K V I E Č I A M E
dalyvauti Tarptautinėje Velykų apeiginio meno parodoje
Priimami darbai:
1. Margučiai: skutinėti, dažyti vašku
2. Sodai
3. Verbos
4. Vidaus papuošimas:
o Juostos (rinktinės, pintinės) – 1,5 m ilgio
o Karpiniai (užuolaidėlės, kampinukės)
o Puokštės ir floristiniai darbai – padaryta iš popieriaus, siūlų, plunksnų, audinio skiaučių.
Reikalavimai:
1. Visiems pateiktiems darbams būtinai prašom pritvirtinti kompiuteriu spausdintą metriką su autoriaus vardu ir pavarde, gyvenamąja vietove, amžiumi.
2. Darbus pateikti iki balandžio 3 d. į „Užeigą“ Punske, betarpiškai Aldonai Vaicekauskienei adresu: Grunwaldzka 7, Punskas.
Parodos atidarymas įvyks balandžio 7 d. 09.30 val. per Atvelykį LLEKD būstinėje Punske, Mokyklos gatvė 26 (ul. Szkolna 26, ambulatorijos patalpose).
Paroda vyks mėnesį laiko. Po to darbus prašome atsiimti arba skirti muziejui SENOJI KLEBONIJA.
Parodą ruošia Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija.
Visais rūpimais klausimais kreiptis į N. Sidarienę (605 675 911 skambinant iš PL, 00605 675 911 skambinant iš LT), R. Chmieliauskienę (87 516 24 92 skambinant iš PL, 0048 87 516 24 92 skambinant iš LT), A. Vaicekauskienę (87 516 14 06 skambinant iš PL, 0048 87 516 14 06 skambinant iš LT) arba etnopunskas@wp.pl.
Kviečiame dalyvauti. Apdovanosime diplomais ir atminimo dovanėlėmis.
LLEKD vardu
pagarbiai
Aldona Vaicekauskienė
Skelbia: Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija, Punskas kviečia, Lenkijos lietuviai, ALKAS, Lietuvių etninės kultūros draugija, Paskelbta 2013 03 25
Verba muša, ne aš mušu, už savaitės Velykos...
Verbų rišimo tradicija Navinykų mokykloje
Navinykų pagrindinė mokykla vykdo pačių mokytojų užsibrėžtą etnokultūros programą, tiksliau – jos elementus, tinkančius tokio amžiaus vaikams. Tai juostų audimas, karpinių karpymas, verbų rišimas, savo krašto dainų ir žaidimų mokymas.
Kasmet prieš Velykas norisi mokiniams priminti šio metų laikotarpio tradicijas: verbų rišimą, margučių marginimą, lalavimą. Vaikams įdomu ir ne taip jau sudėtinga rišti verbas. Mūsų krašte jas rišdavo labai paprastai: surišdavo kartu gluosnio, kadagio šakeles, papuošdavo žydinčių kambarinių gėlių žiedais arba išsprogdindavo serbentų ar kitų kokių krūmų šakeles. Mokykloje verbas pradėjome rišti ne tik iš mūsų krašte, bet ir kitose Lietuvos vietose žinomų tradicinių medžiagų.
Vasarą vaikai prisirenka ir prisidžiovina įvairių žolelių, gėlių žiedų, smilgų, varpų ir prieš Verbų sekmadienį susineša į mokyklą. Seniau mokiniams sunkiau būdavo rasti žalumynų, nes retai kas augindavo visus metus žaliuojančias tujas, buksmedžius. Taigi daugiausia atsinešdavo žalių kadagio, pušies šakelių. Dabar lengviau rasti medžiagų verboms, kadangi prie mokyklos turime pasisodinę visus metus žaliuojančių krūmų. Panaudojame jų šakeles.
Verbos rišamos labai paprastai: prie medžio lazdelės siūlu pririšama viršūnėlė iš smilgų, gluosnio, kadagio šakelių ar kitų žolynų, toliau rišamos kelios žalios šakelės, po to sausos gėlės (jas reikia šiek tiek sudrėkinti, kad nelūžtų), vėl žalios šakelės, ir taip iki lazdelės pabaigos. Galima rišti tik iš vienos pusės, o kitą palikti žalią. Gėlytes galima rišti spirališkai ar dar kaip nors kitaip.
Vaikai suriša paprastas, bet gražias verbas. Jos savo forma gal šiek tiek primena Vilniaus verbas, bet joms labai dar toli iki anų verbų spalvingumo, medžiagų įvairovės. Gal visų pirma dėl to, kad nevartojame dažytų augalų, tik natūralias spalvas. Be to, jose daug žalių šakelių, o mažai gėlių ir kitų puošnių augalų. Na ir dar neprilygsta dydžiu – jos žymiai mažesnės.
Dauguma vaikų mokykloje surištas verbas nešasi namo. Po to šventina jas Verbų sekmadienį.
Manau, kad mokykla padeda išlaikyti senąsias tradicijas, taip pat stengiasi jas paįvairinti, kad jos taptų vaikams įdomesnės, bet kartu būtų ir lietuviškos. Kaip kitose srityse, taip ir čia: tai, ką anksčiau mokykla imdavo iš šeimų, dabar stengiasi sugrąžinti, norėdama visokiais būdais joms padėti, kad šeimos išliktų tradicinės, tai yra – doros, lietuviškos. Manau, verbų rišimas taip pat prie šito prisideda.
Prieš keliolika metų paraginti ir padrąsinti Navinykų mokyklos vyriausiųjų klasių mokiniai, absolventai kasmet lalaudami aplanko kelis kaimus. Taip jie tęsia ar bent primena senąsias tradicijas.
Nastutė SIDARIENĖ
Tarptautinė Atvelykio paroda Punske
Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija šiemet surengė Tarptautinę velykinio meno parodą, nors anksčiau keliolika metų buvo organizuojamas konkursas. Ji atidaryta draugijos būstinėje Punske balandžio 7 dieną. Į atidarymą susirinko gan didelis būrys žmonių. Nemaža draugijos patalpa, kurioje surengta velykinė paroda, buvo pilna. Atvyko ne tik mūsų kraštiečiai, bet taip pat menininkai iš Lietuvos, kurie pristatė savo darbus.
Atidarymo metu grojo Angelė Bapkauskienė su savo jaunaisiais muzikantais, dainavo „Gimtinė“, o sutartines giedojo keturios Punsko gimnazistės, kanklėmis skambino Laura Lukenskienė iš Kauno.
Apie parodoje pristatytus darbus ir jų autorius išsamiai papasakojo artima draugijos bičiulė iš Kauno – Kristina Kriūnaitė. Ji pabrėžė, kad parodoje eksponuojama apie 200 darbų, kuriuos atliko daugiau kaip 50 meistrų, tarp jų taip pat vaikai.
Džiugu, kad per pusę darbų atliko mūsų krašto gyventojai. Svarbiausią vietą užėmė tradiciniais būdais dažyti margučiai: nepakartojami Izabelės Filevičienės skutinėti maži stebuklai, Elenos Jurkiūnienės vašku marginti, Radzevičių šeimos iš Pristavonių, Ritos Kutilienės iš Punsko, Onos Venslauskienės iš Kreivėnų, Rūtos ir Ramintos Burdinaičių, Danutės Judickienės iš Suvalkų, Veronikos Valenskienės su dukra ir anūkais, Nijolės Aleksienės. Šį kartą iš Lietuvos sulaukėme nedaug tradicinių margučių: Danutės Naujokaitienės iš Marijampolės ir Sauliaus Tumelio iš Mergutrakio.
Šiemet ilgai ruoštasi verbų rišimui. Pusantros savaitės prieš Verbų sekmadienį sueidavo moterys vakaroti, prisinešusios įvairių žolynų, surinktų vasarą, rišdavo verbas. Dalis jų yra šioje parodoje, kitomis papuošta Punsko bažnyčia prieš Velykas, dar kitos pašventintos ar padovanotos. Eksponuojamos verbos rištos Onutės Budzeikienės, Aldonos Vaicekauskienės, Nastutės Sidarienės, Birutės Pykienės, Rasos Krakauskienės, Elenos Jurkiūnienės ir kitų moterų, Navinykų ir Punsko mokyklų mokinių.
Šiais metais gausu tradicinių karpinių – užuolaidėlių. Dviejų autorių – Raimondos Chmieliauskienės ir Onutės Budzeikienės, kurios karpymo meną įvaldė ne taip seniai, bet labai gerai, darbai tikrai žavūs ir nepakartojami. Karpinius karpyti pradėjo taip pat Suvalkų „Vienybės“ klubo moterys. Parodai savo karpinį pristatė Aldona Kavaliauskienė. Kitų popierinės užuolaidėlės puošia LLD Suvalkų skyriaus būstinės langus. Džiugu, kad Suvalkų moterys pristatė ir kitų velykinių darbų.
Kasmet parodoje būdavo gausu juostų. Šiemet rinktines juostas atvežė Bronė Čakienė iš Veisiejų, Jūratė Greifenbergerienė iš Marijampolės, taip pat N. Sidarienė iš Punsko. Mūsų krašto mokinių austų juostų buvo nedaug – Punsko gimnazijos ir Vidugirių mokyklos kelios vytinės.
Parodoje gausu netradicinių eksponatų, kurie kasmet kitokie, labai išradingi, gal naujoviškesni. Tai įvairiais būdais marginti, megzti, puošti margučiai, kuriuos galima pakabinti, pastatyti, kai kurie nedūžtantys, nes pagaminti iš medžio, išmarginti raštais. Visi labai įdomūs ir gražūs. Kiti darbai, tai dirbtinės gėlės iš įvairių medžiagų, velykinės kompozicijos, megztos vištelės, paukščiukai, zuikučiai, velykiniai atvirukai ir kiti maži stebukliukai.
Gražu, kad kaip ir kasmet parodai darbų pateikė mūsų mokyklų: Punsko gimnazijos, Navinykų, Vidugirių ir Pristavonių pagrindinių mokyklų, mokiniai, Punsko savivaldybės vaikų darželis, „Viltelės“ klubas, taip pat Lietuvos mokyklos: Antanavo pagrindinė mokykla, Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinė mokykla su mokytoja Edita Liudvinavičiene bei Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija su mokytoja Zita Kiseliene.
Gaila, kad šiemet labai kukliai, be jokių lėšų suorganizuota tik paroda, o ne konkursas, kaip būdavo anksčiau. Finansų trūkumas nenulėmė parodos kokybės ir eksponatų kiekio. Ačiū visiems, kurie pristatė savo darbus, padėjo suorganizuoti parodą. Kviečiame ją lankyti. Paroda veiks iki šių metų gegužės pabaigos. Panorėjus apsilankyti, reikia anksčiau susitarti su rengėjais.
Nastutė SIDARIENĖ